Nesuklastotos atostogos
Įsibėgėja visus metus laukta vasara, o su ja ir atostogų sezonas. Džiaugsmas ne tik mokiniams, bet ir dirbantiesiems. Atostogas galima susikurti bet kokiu oru, bet kur.
Bet atostogas galima ir klastoti, vaidinti. Skaičiau, kad jauna olandė savo feisbuko paskyroje kelias savaites dalijosi nuotraukomis iš tariamos kelionės po Pietų Aziją. Jas montavo naudodama įvairias nuotraukų redagavimo programas, o grįžusi iš „kelionės“ visiems parvežė lauktuvių, kurias nupirko Amsterdame. Virtualioje erdvėje ji kūrė idealų gyvenimą – klastojo realybę. Tai entuziastingai daro ir lietuviai. Galbūt socialiniuose tinkluose žmonės vaizduoja tai, ko jie trokšta, bet nėra galimybių šiems troškimams išsipildyti.
Betgi atostogos – šventas reikalas. Tavo laikas – darai ką nori, sau ir dėl artimųjų. „Galiu būti su šeima – dirbdama nuskriaudžiu šeimą, – pirmąją atostogų savaitę džiaugėsi gargždiškė Irma, vienos uostamiesčio ligoninės slaugytoja. – Ruošti pietus namuose man šventė. Esame numatę kelionę į gražiąją Latvijos pilį, planuojame su šeima keliauti baidarėmis. Koks nuostabus laikas – atostogos“…
Tačiau dalis tautiečių paniurę, pyksta ant vėsios vasaros ir karštligiškai ieško kelionių į šiltuosius kraštus, nors to nebuvo planavę. Kelionių organizatoriai trina rankas: išsiilgę karštos saulės žmonės išgraibstė paskutinės minutės pasiūlymus ir dar didina ir taip smarkiai išaugusį vasaros kelionių pardavimą. Mūsų šalies turizmo verslo atstovai nerimastingai stebi orų prognozes. Kelionių agentūrų darbuotojai teigė, jog šiemet atostogaujančių užsienyje lietuvių daugiau nei pernai.
O jauna vilniečių šeima tvirtino: „Atostogoms nėra blogo oro. Pernai atostogavome Svencelėje – perlijo mūsų namelį ant ratų, bet vis tiek buvo puiku. Šią vasarą iš Klaipėdos mynėme dviračiais į Juodkrantę – ošė vėjas, bet galvoje jokių slegiančių minčių“, – džiūgavo Vytautas.
Šie sostinės gyventojai atostogoms išleidžia minimaliai – specialiai pinigų netaupo. „Tikiu į pinigų energijos tvarumo dėsnį“, – juokėsi pašnekovas. Jis negalėjo suprasti, kaip žmonės leidžia pinigus, kad padrybsotų paplūdimyje ar prie baseino užsienyje. Prieš porą metų nuvykę į vieną salą Graikijoje vos dieną ištvėrė – išsinuomojo dviračius ir į kalnus išriedėjo.
Šią vasarą šis vandenlenčių sporto mėgėjas su žmona ir sūneliu atrado Dreverną. Keliavę po Vokietiją, Prancūziją, Vengriją, Kroatiją, Slovakiją, čia atvykę aiktelėjo: uostelis sutvarkytas vakarietiškai. Ir krantinė, ir apžvalgos bokštas, ir visa infrastruktūra. Nameliai užimti, o kempinge įsikūrę prancūzai ir kiti užsieniečiai. Ir kaina, anot Vytauto, draugiška: 15 eurų už parą arbą per pusę pigiau nei Svencelėje. Pastarąją atrado jėgos aitvarų – ekstremalaus sporto mėgėjai, o Dreverna patraukli jaunoms šeimoms. Vilniečiams, čia praleidusiems keturias paras ir nespėjusiems visko pamatyti, buvo sunku atsisveikinti – tiek dar nepamatyta. Prikalbėti penkiametį sūnų važiuoti į Vilnių pavyko tik pažadėjus, jog kitais metais sugrįš, ir dar draugų pasikvies.
Ir kaip smagu, kad Dreverna tampa poilsiautojų traukos centru, kad apie ją nešama gera žinia.
Lietuva nedidelė, atrodo, suprantama, aiški. Bet kiek čia mįslių, grožio, nuostabos. Prie kiekvieno ežero, piliakalnio, medžio, akmens… Kiekviename regione rasi unikalių objektų, savitų gamtos kampelių. Ar žingsniavote Anykščiuose Lajų taku, vieninteliu Rytų Europoje? O kitame Lietuvos pakraštyje, ežeringuose Zarasuose – unikaliu apžvalgos bokštu, iškilusiu virš didžiausio Zaraso ežero? Atostogos vėsią vasarą palankios kelionėms po gimtąją šalį, nereikalaujančios didelių išlaidų. Keliaukime ir mokykime savo vaikus pajusti savo šalies grožį, unikalumą. Užaugę jie nebenorės klastoti savo gyvenimo.
