Norėtųsi be pilkumos
Veiviržėnuose redakcijos žurnalistai ketvirtadienį uoliai rinkome temas naujiems straipsniams, o atokvėpio valandėlę netikėtai pasigėrėjome, kaip veržliai vandenis gena Veiviržos upeliukas, kaip atšlaitėje kalasi baltutėlaitės snieguolės. Simboliška šviesa be slegiančios kasdienybės pilkumos.
Pastaraisiais metais mūsų valstybėje pilkumos buvo prisikaupę tiek, kad tik stipriausieji ištvėrė nesusikrovę lagaminų svečion šalin. Valstybinių įmonių ilgasėdžių vadovų arogancija, valdžios aukščiausių pareigūnų tauškalai ir pažadai iš ryto vienokie, vakare – kitokie, korupcijos skandalai, teisėsaugos neįgalumas, „elito“ vešėjimas viešojoje erdvėje, atrodo, žiauriai sumindė dar itin gležnus tik daugiau nei dvidešimtpenkmetį besikalančius demokratijos daigelius. Sumindė ir žmonių pasitikėjimą savo rinkta valdžia. Todėl naujos Vyriausybės veiklos šimtadienį norėtųsi sieti su pavasarišku proveržiu ne tik gamtoje, bet ir mūsų šalies žmonių gyvenime.
Gal tai saviapgaulė, bet kažkokių seniai regėtų pokyčių pastaruoju metu Lietuvoje visgi vyksta. Kam pripaišyti nuopelnus, ar naujajai Vyriausybei, ar tiesiog subrendusiai situacijai, dar per anksti daryti išvadas. Bet štai stebinantis šio laikotarpio pavyzdys, kai apie galimą korupciją viešuosiuose pirkimuose prabilo valstybės pareigūnė, Kauno tardymo izoliatoriaus buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkė Rasa Kazėnaitė. Kada apie tokį poelgį esame begirdėję? Televizijoje duodama interviu ji atvirai prisipažino bijojusi, nes jautėsi sekama. Sąmonėje buvo užsifiksavęs kažkieno nebaudžiamumas, galybė, pažintys, tai vertė galvoti, ar teisingai pasielgusi. Bet kai išgirdo apie aukštų pareigūnų nušalinimą, tai supratusi, kad įvyko kažkas neįtikėtino, kažkoks lūžis. Juk taip pat jautėmės ir mes! Vadinasi, dar yra teisybė „ant šio svieto“! Ir atrodo, kad jos randasi vis daugiau: paklibintas nenugalimasis koncernas „MG Baltic“, valdantis kelias žiniasklaidos priemones, nučiupta prokurorė, dailinusi Darbo partijos bylą ir t. t. Vadinasi, pilkuma iš visuomenės gyvenimo pamažu, bet traukiasi?
Dešimtmečius niekas nedrįsdavo pajudinti farmacininkų, alkoholio verslo sektorių, dabar ir išdrįsta tai padaryti. Tačiau kokia lavina manipuliatorių viešąja nuomone šiuo metu bando įtikinti, kad tai yra verslo žlugdymas, kad tai yra investicijų praradimas! Kad apribojimais, draudimais nieko nepasieksi. Galbūt. Bet kas turite saliamonišką receptą, kaip susidoroti su besaikiu svaigalų vartojimu, kuris žlugdo tūkstančių žmonių likimus, kaip pakelti pensininkų tikėjimą savo valstybe, jei infarktus jiems įvaro milžiniškos vaistų kainos? Ar pagrįstos?.. Ar tik ne yla iš maišo išlindo, kai šią savaitę „Sodra“ pradėjo skelbti naujus viešus duomenis – vidutinius Lietuvos draudėjų priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų vidurkius, paprasčiau tarus vidutines algas. Tai kokie yra vaistų platinimo tarpininkų mėnesiniai vidutiniai atlygiai? Paaiškėja, kad labai dideli. Taigi kaip eiliniam pirkėjui, tiek metų vedžiotam už nosies, negriežti dantimis? Žinoma, dantimis griežia ir farmacininkų, alkoholio klano banginiai, tad laikykis, Vyriausybe! Bet kokius valdžios ketinimus keistis, nepriimtinus korumpuotoms šutvėms, galima sudaužyti pasitelkus savos žiniasklaidos manipuliacijas. Ir, beje, tai akivaizdžiai vyksta. Ar dabartiniai valdantieji, iš visų pusių kočiojami, gebės išlaikyti pozicijas, gebės atlaikyti gundymus? Jei tik turės pakankamai argumentacijos, profesionalumo ir vieningos politinės valios. Labai norisi tikėti, kad pilkumos laikotarpis mūsų valstybėje užleis vietą šviesesniems atspalviams. Tuo patikėti iš tiesų yra labai sunku, nes ir anuometinės valdžios, ką tik pradėjusios kadencijas, deklaruodavo apie permainas, tačiau už pirmo aukštesnio sunkumų slenksčio užkliūdavo ir nutildavo.
Šią savaitę rajono visuomenėje sklandė atgarsį sukėlusi tema: ar reikia Turizmo informacijos centrui gido? Atvirą poziciją pareiškė tie, kurie labiausiai ir išmano šią sferą – profesionalūs gidai išaiškino, kad tokio etato nereikia. Įvyko normali diskusija akis į akį. Juk taip ir turi būti demokratinėje visuomenėje. Rezultatas – tikriausiai bus sutaupytos biudžeto lėšos. Kai patys piliečiai suvokia savo viešo išsisakymo vertę, pilkumos mūsų sąmonėje lieka mažiau.
