Nutylėta greitųjų kreditų skolinimosi pusė

Klaipėdos rajono apylinkės teisme pusė nagrinėjamų civilinių bylų – dėl greitųjų kreditų. Jų daugėja ir tai rodo, kad anksčiau pasiskolinusiems ne visiems pavyksta tinkamai susimokėti skolas. „Greitieji kreditai – kraštutinis finansinių prob­lemų sprendimo būdas. Skolintis reikia atsakingai ir tai turi suprasti žmonės“, – kalbėjo teisėja Jurgita Grigonienė.

Mokytis skaičiuoti

Kokių tik sutapimų nepasitaiko… Kai nusprendžiau rašyti apie greituosius kreditus paėmusių žmonių rūpesčius, tą pačią dieną į mano mobiliojo ryšio telefoną atskriejo SMS žinutė: „Paskolos nuo 100 iki 10 000 eurų. Galimybė refinansuoti paskolas. Pasiūlymas per 5 minutes. Pildykite paskolos paraišką. Adresas…“

Pamaniau, o jeigu užpildyčiau, po 5 minučių ir gaučiau? Bet ar kreditoriai spėtų patikrinti mano mokumą? Ir tai nebe pirmas telefoninis pasiūlymas imti greitą, bet brangų kreditą. Taigi ne vien televizijos reklamoje brukama „bobutės“ paskola bei kitos.

Klaipėdos rajono apylinkės teismui vadovaujanti teisėja Jurgita Grigonienė paaiškino, kad per 5 minutes apsisprendusi imti greitąjį kreditą rizikuočiau, nes nespėčiau susipažinti su sutartimi.

Teisėjos teigimu, rajono apylinkės teisme iš 3 000 civilinių bylų – pusė dėl greitųjų kreditų. Ir jų kasmet daugėja. Tai rodo, kad ne visiems pavyksta tinkamai susimokėti skolas, ne visi apskaičiuoja savo galimybes. „Greitieji kreditai – kraštutinė finansinių problemų sprendimo priemonė, kuria negalima piktnaudžiauti, – kalbėjo teismo vadovė. – Bet niekas neaiškina žmonėms apie rūpesčius, kuriuos gali sukelti neapgalvotas finansinis žingsnis. Žmonėms trūksta atsakomybės ir žinių.“

Pasak jos, tėvams baugu dėl vaikų, kad jie, išėję iš namų ir pradėję savarankiškai gyventi, nelopytų savo skolų greitaisiais kreditais. „Gerai, kad mokykloje mokoma ekonomikos pagrindų. Suaugusieji irgi gali rasti žinių, kaip tvarkyti šeimos finansinius reikalus, tačiau žmonių supratimas tebėra ribotas – neatsispiria pasiūlymams paimti greitąjį kreditą“, – kalbėjo J. Grigonienė.

Grąžinti tenka dvigubai ar trigubai

„Greitieji kreditai agresyviai reklamuojami televizijų reklamose, vadinasi, šis verslas pelningas. Jo plėtotojai naudojasi psichologinio poveikio priemonėmis, panašiai kaip telefoniniai sukčiai, neleidžiantys žmogui atsitraukti nuo telefono, – kalbėjo J. Grigonienė. – Ne tik labai jauni žmonės susigundo šiais kreditais – visų kartų žmonės skolinasi. Kartais paėmę paskolą, kad išsaugotų būstą, užsuka tokį ratą, iš kurio nebepajėgia ištrūkti.“

Teisėja akcentavo, kad nusprendus skolintis, reikia įsigilinti į sutarties tekstą, nes skirtingų kreditorių – skirtingos sąlygos dėl palūkanų, skolinimosi laikotarpio, papildomos sąlygos. Anot jos, didžiausia bėda, kad žmonės nemėgsta skaityti dokumentų ir skuba suraityti savo parašą. Juo patvirtinęs, kad susipažino ir suprato savo įsipareigojimą, nieko nebegali kaltinti, kai tenka sumokėti dvigubai ar trigubai daugiau nei skolinosi.

Antai šiemet rajono apylinkės teismas priėmė įsakymą išieškoti iš skolininko 579,24 Eur skolos, 153,71 Eur palūkanų – iš viso 732,95 Eur, be to, nuo šios sumos – 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki jos įvykdymo bei 4 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išieškojimo pagrindas – paskolos sutartis. Teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.

O kitoje byloje teismo sprendimu už akių nuspręsta iš atsakovo priteisti 434,43 Eur negrąžinto kredito, 22,98 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 425,17 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino – iš viso 882,58 Eur, be to, nuo šios sumos – 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo bei 20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pasak J. Grigonienės, skolintojai subūrę savo komandas, kad atgautų skolas. Skolininkas turi rūpintis, kaip grąžinti skolą.

Skola – ne „rona“, neužgis

Pirmiausia skolininkas sulaukia raginimo susimokėti skolą. Nereagavus kreipiamasi į teismą.

„Reikalavimai priteisti skolą, palūkanas ir kitus sutartyje numatytus mokėjimus dažniausiai teismui pateikiami supaprastinta tvarka, prašant išduoti teismo įsakymą. Jis išduodamas per 1 dieną netikrinant reikalavimo pagrindo“, – kalbėjo J. Grigonienė. Apie 25 proc. šių bylų taip ir baigiama. Būtina sąlyga taip spręsti – skolininkui įteiktas teismo įsakymas, ir jis dėl skolos neprieštarauja. Pasak teisėjos, šis ginčų sprendimo būdas pigesnis visiems.

„Jeigu teismas negali skolininkui įteikti įsakymo su ieškiniu, kreipiamasi į teismą, – dėstė J. Grigonienė. – Neradus skolininko, jis įteikiamas viešo paskelbimo būdu specialiojoje teismo internetinėje svetainėje. Paskelbus čia laikoma, kad skolininkui tinkamai pranešta ir bylą galima baigti už akių. Ir nesvarbu, perskaitė skolininkas įsakymą, ar ne.“

Sprendimas už akių įsiteisėja nepriklausomai nuo to, ar pavyksta jį įteikti, ar ne. Neįsiteisėja tik tuo atveju, jeigu skolininkas per numatytą terminą pareiškia prieštaravimų. „Teismas pasveria ginčuose įrodinėjamą tiesą ir priima objektyvų sprendimą“, – teigė teisėja.

Apie 40 proc. greitųjų kreditų bylų baigiama sprendimu už akių. „Tai reiškia, kad skola priteista, ir kreditorius bet kada gali kreiptis į antstolius dėl jos išieškojimo“, – akcentavo J. Grigonienė.

Skolos pasiveja ir bandančiuosius nuo jų slėptis užsienyje. Juk ir liaudyje sakoma, kad skola – ne „rona“, neužgis. Pasak teisėjos, savo skolomis reikia domėtis ir negalvoti, kad galima nuo jų pabėgti.

• Lietuvos banko duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį smulkiųjų vartojimo kreditų Lietuvoje suteikta dviem trečdaliais mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Klientams paskolintų pinigų sumažėjo per pusę, sumažėjo vėluojamų grąžinti kreditų skaičius.
• Šių metų pradžioje įsigaliojus griežtesniems reikalavimams ir konkurencijai, kredito davėjai pakeitė požiūrį ir apdairiau vertina klientų mokumą. Bet noras skolintis brangiai neblėsta.
• Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos pirmininkas Liutauras Valickas patikino, jog pokyčiai greitųjų kreditų sektoriuje prasidėjo prieš 3 metus, o lūžis įvyko praėjusių metų pabaigoje. Jis siūlė į šių kreditų vartojimą žiūrėti filosofiškai. „Jeigu žmogus, paėmęs 200 eurų paskolą, išmoks finansinės atsakomybės, tai jau gerai, – sakė L. Valickas. – Dabar greitųjų kreditų sektorius transformuojamas į atsakingo kredito sektorių. Greitieji kreditai – vienas iš brangiausių finansinių dalykų, netgi trumpam terminui. Taigi žmonės tampa atsakingesni. Prireikus jais pasinaudoja visų visuomenės sluoksnių, profesijų žmonės.“