Palaidoti gyvūną kapinaitėse negailėtų pinigų
Neseniai „Bangos“ laikraščio skaitytojai pasiteiravus, kodėl rajono Savivaldybės administracija nepasirūpina įrengti gyvūnų kapinaites, mes apsilankėme ten, kur nelegaliai laidojami nugaišę keturkojai numylėtiniai. Ši vietelė Šernų miške liudija, kad reikalinga ir gyvūnėlių amžino poilsio buveinė.
Šernų miške, netoli dujų trasos, prie keliuko, stebina keistos kapinaitės, primenančios žmogaus amžino poilsio vietą. Tarp medžių pūpso kauburėliai – vieni apžėlę, šalia mėtosi žvakelių liekanos, išblukusių dirbtinių gėlių. Keli apsodinti gėlėmis, prižiūrimi tarsi žmogaus amžino poilsio vieta.
Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas (ekologas) Remigijus Alšauskas patvirtino, jog buvo bandyta spręsti šį klausimą, tačiau pasiūlytas tik vienas sklypas Kretingalėje, ir reikalai nepajudėjo. „Manau, kad atėjo laikas spręsti šį klausimą. Juk daugiabučio gyventojai neturi kur užkasti nugaišusį gyvūnėlį. Savo sodyboje irgi ne visur galima užkasti – nerekomenduojama prie vandens telkinių. Negražu gaišeną išmesti pakelėje, pamiškėje ar pasėlių lauke. Nugaišusį gyvūnėlį negarbinga išmesti ir kaip jauką lapėms. Taigi gyvūnų kapinaitės reikalingos“, – kalbėjo R. Alšauskas.
Šernų girininkijos girininkas Arūnas Samoška, prieš 4 metus atvykęs čia dirbti, išsiaiškino, kad jo valdose yra ne tik kelios dešimtys apleistų senų kapinaičių, bet ir pastaraisiais dešimtmečiais atsiradusios šios gyvūnų kapinaitės. Neoficialios, be jokios nuorodos. Kažkas atvežęs užkasė pirmąjį nugaišusį keturkojį numylėtinį, o vėliau ir kiti pradėjo laidoti.
„Kartą čia sutikau šeimą – tėvus ir du mažamečius vaikus. Vyras pasakojo, kad palaidojo šunį, kuris buvo neatskiriamas šeimos narys. Jis prisipažino, kad suko galvą, kur padėti savo galo sulaukusį šunį ir kaip paaiškinti vaikams. Prisiminė grybaudamas matęs šias kapinaites. Vyras prisipažino, jog būtų davęs 300 litų, jei kas kultūringai būtų palaidojęs augintinį“, – pasakojo A. Samoška.
Jis pridūrė, jog yra gyvūnų kapinaičių poreikis – tai aktualu šeimoms, auginančioms mažamečius vaikus: jiems skaudžiausia dėl nugaišusio keturkojo, sunku su juo išsiskirti. Kai kurie kapų kauburėliai jau užžėlę. Vadinasi, vaikai paaugo, širdgėla nuslopo, ir palaidoto nugaišusio gyvūnėlio vietos niekas nebelanko. Tačiau girininkas parodė kruopščiai prižiūrimą, puoselėjamą kapą, prie kurio pasodinta daugiamečių gėlių. Vietoj antkapinio paminklo – lauko akmenėliais papuošta. Puoselėjamą kapą jis stebi 4 metus. A. Samoška įsitikino, kad prie augintinių taip prisirišama, kad keturkojai gyvūnai tampa tarsi šeimos nariai. Taigi nugaišusius ir laidoja panašiai kaip žmogų: suformuoja kapo kauburėlį, jį prižiūri, lanko malšindami ilgesį.
Rajono Savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus prisiminė, kad prieš porą metų klaipėdiškiai buvo kreipęsi dėl gyvūnų kapinaičių. „Išsiuntėme seniūnijoms raštus, kad pasiūlytų tinkamus sklypus, deja, pasiūlymų nesulaukėme. Savivaldybė neprivalo steigti gyvūnų kapinaičių – reikia privačios iniciatyvos. Gyvūnų laidojimas gali tapti verslu – rajone ši niša dar neužimta“, – sakė A. Ronkus.
Vieni nyksta, bet atsiranda naujų. Girininkas kalbėjo, jog prieš porą savaičių čia buvo lankęsis – per tą laiką keli nauji smėlio kauburėliai išdygo. Vienas krupščiai apdėliotas lauko akmenėliais, stiklo karoliukais.
Pasak A. Samoškos, šioje vietoje palaidota kelios dešimtys gyvūnų. „Per Vėlines ne visose senosiose kapinaitėse šviečia žvakelės, o čia visuomet rasi kelias uždegtas“, – teigė girininkas. Beje, už trijų kilometrų kažkas pradėjo naujas gyvūnų kapinaites – atsiradę keli kauburėliai.
Jis prisiminė atvejį, kai grybautoja, miške radusi šviežiai supiltą kapo kauburėlį, ant kurio buvo įspaustas kryžiaus ženklas, pamanė, jog tai žmogus užkastas ir pranešė policijai. „Atvykę pareigūnai iškasė didžiulio šuns palaikus“, – prisiminė pašnekovas.
Viena verslininkė, plėtojanti antkapinių paminklų verslą, pasakojo, jog keturkojų augintinių atminimui užsakomi paminklai. Šiose kapinaitėse jų nepastebėjome, tik lauko akmenų padėta. Netoliese stovintį medinį suolą kažkas nudažęs labai ryškiai – šviečia iš toli. Galbūt jis žymi kapinaičių vietą?
