Partizanų vadą pagerbę, prisiminkime žuvusiuosius čia
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos rajono skyriaus nariai Česlovas Tarvydas, Rasa Petrauskienė, Mindaugas Šunokas ir Alfredas Šiaulys.
Ką tik sostinėje tūkstančiai lietuvių atidavė pagarbą Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui, kurio palaikai perlaidoti Antakalnio kapinėse, greta aukščiausių Anapilin išėjusių valstybės pareigūnų, politikų. Net šalies vadovai skambiai pripažino, kad šis kapas tapo paminklu visiems partizanams, kurių daugelio kapai amžiams liks Lietuvos šalikelėse ir kalvose. Klaipėdos rajone – taip pat. Tik gaila, kad pagarbos čia palaidotiems partizanams iš Klaipėdos rajono savivaldybės nėra nė lašo.
Seniūnijose – pamiršti objektai
Klaipėdos rajone oficialiai skaičiuojamos 32 partizanų žuvimo vietos, arba užkasimo vietos, kuriose 1944−1953 m. krito Lietuvos laisvę gynę partizanai. Tai didžiąja dalimi į Kultūros vertybių registrą įrašyti objektai ir juos dar 2003 metais tuometinis rajono Administracijos direktorius pavedė prižiūrėti seniūnijoms.
Oficialiai kapavietės jau 15 metų turėtų būti prižiūrimos iš biudžeto lėšų. Tačiau prieš keletą metų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos rajono skyriaus nariai šias vietas rado visiškai apleistas: kerpėmis apaugę ar nuraudonavę paminklus atstojantys atminimo ženklai, supuvusios kapų tvorelės, visiškai netvarkytos teritorijos. Vaizdas, kurį su partiečiais pamatėme, buvo šokiruojančiai liūdnas. Nuo to karto kasmet šiuos kapus neatlygintinai tvarkėme mes bei aktyviai prisidedantis jaunųjų Šaulių sąjungos skyrius. 2013 metais Kultūros skyrius seniūnams priminė apie jų pareigą tvarkyti partizanų kapus, tačiau mes kaip tvarkėme, taip tebetvarkome šiuos kapus. Kitų darbščių rankų daugelyje jų akivaizdžiai nėra buvę.
Vieta istorijos pamokoms
Praėjusiais metais asmeniškai bendravau su Klaipėdos rajono gimnazijų bei vidurinių mokyklų pedagogais, prašydama kartą per metus inicijuoti išvykstamąją istorijos pamoką ir jos metu prisidėti prie apylinkėse esančių partizanų žuvimo ar palaikų užkasimo vietų tvarkymo. Kol kas nuoširdžią padėką reiškiu Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos istorijos mokytojui Karoliui Pugačiauskui, kuris su moksleiviais reagavo į mano socialinę iniciatyvą. Tikiuosi, šis pavyzdys ilgainiui įkvėps ir kitus istorikus.
Keleto metų šių mums brangių istorinių vietų tvarkymo patirtis išties slogi. Liūdniausia matyti vandalizmo atvejus ir suvokti, kad greičiausiai tai – nenuovokų darbas. Žmonių, kurie nė nenumano, kad baltas stulpelis simbolizuoja laisvės kario paminklą. Esame radę jų pamiškėje sudegintų kartu su padangomis. Esame radę prišiukšlintų. Esame išvis neradę, nes žuvimo vietų tvarkymo iniciatyvos pradžioje daug kur teko klaidžioti pasiėmus partizanų „kapų“ planus ir sąrašus. Cheminėmis priemonėmis šveičiant atmintinus stulpelius bei šienaujant brūzgynus kildavo dabar jau retorinis klausimas – ar mes esame vieni, kuriems tai rūpi?
Ar tikrai supratome herojų Vanagą?
A. Ramanauskas-Vanagas, lyg iš naujo atrastas tautos herojus, privertė didžiąją dalį lietuvių prisiminti ir pergalvoti Antrojo pasaulinio karo nuoskaudas. Dar daugiau – iš naujo įvertinti partizaninių kovų vaidmenį tautos istorijoje ir pagalvoti, ar patys kada išdrįstume stoti jų vieton. Nuoširdžiai tikiuosi, kad ši masinė pagarba nebuvo apsimestinė „tik todėl, kad visi apie tai kalbėjo“.
Šiuo metu partizanų paskutinės gyvenimo kelionės vietos Klaipėdos rajone yra pakankamai geros būklės ir nė kiek nebijau pasidžiaugti, kad tai įvyko mano partiečių kolegų dėka. Taigi visų pirma kviečiu seniūnus prisiminti, kad pareiga šiuos kapus tvarkyti yra paskirta Jums. Kviečiu ir visus rajono gyventojus Lapkričio 1-ąją aplankyti ne tik artimųjų kapus, bet ir mūsų šalį gynusius partizanus. Dalgio, kastuvo ir cheminių priemonių vežtis nebereikia – užteks uždegti žvakelę Jų atminimui.
Rajone dar yra ne viena neturinti vardo gatvė. Gyventojai ir organizacijos Klaipėdos rajono Pavadinimų suteikimo komisijai gali teikti pasiūlymus pavadinti gatves Klaipėdos rajone veikusių partizanų vardais. Partizanams didelių gatvių nereikia – lauko ar pamiškės kelias puikiai tiktų įamžinti kurio nors žymesnio partizano vardu, – bet tai taip pat yra svarbus ir didelių investicijų nereikalaujantis pagarbos ženklas.
Rasa PETRAUSKIENĖ
TS-LKD Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkė
