Pasaulio jaunimo dienos vėžaitiškei – kelionė į save

Katalikiškas pasaulio jaunimas vienijasi draugystei ir maldai. Tikėjimas jaunų žmonių širdis užlieja laisve, vienybe ir kardinaliai keičia jų gyvenimą. Liepos pabaigoje Lenkijoje, Krokuvoje, vyko Pasaulio jaunimo dienos, kuriose dalyvavo ir vėžaitiškė Emilija Kuprelytė.

Suteikia laisvę

Nors E. Kuprelytė su bažnyčia buvo pažindinama nuo mažens, tačiau, pasak jos, tai buvo tik nuobodžios pamaldos ir tradicijos. „Viskas prasidėjo nuo mažos stovyklėlės. Tik atradus pirmus tikėjimo draugus, mano širdyje įvyko lyg koks sprogimas. Tai sujaudino, net sukrėtė“, – tikėjimo pradžią prisiminė pašnekovė. Anot jos, bažnyčioje, ne tokioje, kuri smerkia, riboja, įpareigoja, o tokioje, kuri išlaisvina, priverčia pakilti iš paties savęs ir pasaulio mirties, žmogus nurimsta ir atranda tikrąjį savo pašaukimą. „Atsirado vertybės, sveikas požiūris ir labai daug meilės. Ypatingai daug meilės viskam, visiems. Manau, Dievas apsigyveno manyje, nes aš jam leidau. Aš gimiau iš naujo“, – pasakojo vėžaitiškė.

Tikinčiai jaunai merginai bendraamžiai dažnai užduoda klausimą: „O kas iš to? Kas iš to tikėjimo?“ „Būtent tikėjimas jaunam žmogui duoda laisvę“, – vienareikšmiškai atsako Emilija. Anot jos, tikintieji niekuomet nesirūpina tuo, ką šiandien valgys, bet visko gauna apsčiai (tik reikia nepamiršti dėkoti), nesuka galvos, kaip apsirengti ar susišukuoti ir vis vien per dieną šimtą kartų išgirsta ir tiek pat kartų pasako: „Tu šiandien atrodai taip nuostabiai!“ ir juos visi myli. „Iškilus problemoms mes kažkam parašome, pasimeldžiame ir tuojau gauname krūvas žinučių su „+“ ženklu, kuris reiškia „prisidėsiu malda“. Tokios draugystės neužmirštamos. Nuotraukos ir laiškai netelpa dėžėse. Yra liūdesys, problemos, tiek silpnumo akimirkos, bet štai tu sutinki tą, kuris vieną vakarą po treniruotės už tave sukalba rožinį, už tave dėkoja Dievui, už tave meldžiasi. O tai tik lašas“, – bendraminčių vienybe džiaugėsi E. Kuprelytė ir pabrėžė, kad kiekvieno širdyje yra kertelė Dievui. „Tačiau kai ji nėra Juo užpildyta, žmogus jaučiasi tuščias, ieško laimės, nuolat kažko ieško. Aš tai matau kasdien stebėdama jaunus žmones. Jie jaučiasi tušti, nors turėtų linksmintis, mylėti, gyventi“, – mintimis dalijosi pašnekovė.

Žavėjo vienybė

Krokuvoje vykusiose Pasaulio jaunimo dienose dalyvavo apie 2,5 mln. jaunuolių iš daugiau nei 60 pasaulio šalių. Į gausų dalyvių būrį įsiliejusią vėžaitiškę užbūrė renginyje vyravusi ramybė ir visuotinis bažnyčios pojūtis. Tikintieji kasdien keliaudavo gatvėmis, pilnomis žmonių, važiuodavo sausakimšais tramvajais, bet visą tą laiką skambėjo vien giesmės, šlovinimas, muzika, šokiai. Nepažįstami žmonės apsikabindavo, kalbėdavosi. „Teko bendrauti su žmonėmis iš Aliaskos, Afrikos, Gvatemalos, Filipinų. Niekuomet nekilo nei menkiausios baimės likti nesuprastai arba atstumtai. Galėjai kalbėti su kuo nori ir apie ką nori. Pasaulio jaunimo dienose bendravimas neturėjo jokių taisyklių. Pavyzdžiui, vėlų vakarą laukėme stotyje, visi buvome pavargę, mieguisti, o mums sulipus į tramvajų kažkuris iš mūsiškių užtraukė giesmę. Jai jungėsi visi tramvajuje buvę kitataučiai. Susirangiusi ant grindų stebėjau vieną afrikietę moterį. Nors ir nesuprato, ką giedu, bet pritarė vienu vieninteliu žodžiu „Aleliūja“, – prisiminė pašnekovė.

Penkių dienų tikinčiųjų renginyje netrūko pramogų: buvo rengiami festivaliai, koncertai nuo roko iki folklorinės muzikos. „Labiausiai įsiminė paskutinioji naktis – vigilija. Tądien žygiavome apie 7 km iki mums skirtos vietos, kurioje paskutinėms Mišioms susirinko visi dalyviai. Pasidėjome daiktus ant žolės, išsitiesėme miegmaišius ir jau sutemus drauge uždegėme žvakutes. Du milijonai žiburėlių. Tuomet mes buvome visi Viename. Visi Jame. Visi Jėzuje Kristuje. Geriausia, kai tu gali būti viso to dalimi“, – sakė E. Kuprelytė.

Pasaulio jaunimo dienose taip pat dalyvavo ir vėžaitiškės seserys Aistė ir Ieva Radvilavičiūtės. Pokalbis su jomis – kituose „Bangos“ numeriuose.

• Liepos 26–31 d. Krokuvoje vykusių Pasaulio jaunimo dienų šūkis buvo „Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo“.
• Maldininkų renginio inicia­torius – lenkų popiežius Šventasis Jonas Paulius II. Oficialiai laikoma, kad jaunimo susitikimo diena buvo nustatyta 1985 m. gruodžio 20 d., kai per kalėdinį susitikimą Jonas Paulius II išreiškė norą, kad Pasaulio jaunimo dienos reguliariai vyktų kasmet Verbų sekmadienį kaip vyskupijų susitikimas, o kas dvejus ar trejus metus popiežiaus nurodytoje vietoje – kaip tarptautinis susitikimas. Pirmą kartą tarptautinės PJD vyko Argentinos sostinėje Buenos Airėse.