Pasiekusi pusiaukelę Vyriausybė gręžiasi į regionus

Išvengta skambių programų pavadinimų ar lozungų, staigių pertvarkų. Svarbiausia, kad nuosekliai ir sąžiningai įgyvendinami rinkėjams duoti pažadai – mažinami energetikos kaštai, tuo skatinamas ekonomikos augimas, kad daugėtų darbo vietų ir didėtų žmonių pajamos, kad atsigautų merdinti regionų ekonomika ir į Lietuvą grįžtų mūsų žmonės. Taip optimistiškai Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius susitikime su regioninės žiniasklaidos atstovais apibendrino šešioliktosios Vyriausybės darbo pusiaukelę.

Stiprins energetinę nepriklausomybę

„Šių metų pabaigą ženklina svarbūs darbai, nelengvi iššūkiai ir nedidelės, bet neleidžiančios atsipalaiduoti sukaktys. Šešioliktoji Vyriausybė peržengė savo kadencijos pusiaukelę – galime pasidžiaugti, kad neatsiliekame nuo savo darbų ir strateginių tikslų įgyvendinimo grafiko. Pasistatėme suskystintų gamtinių dujų terminalą, turime eurą, dirbame pagal eurais sudarytą biudžetą“, – praėjusį penktadienį pradėdamas susitikimą su rajonų laikraščių žurnalistais kalbėjo A. Butkevičius.

Terminalas Lietuvai suteikė istorinę galimybę apsirūpinti gamtinėmis dujomis iš alternatyvaus šaltinio. „Jeigu įvedant eurą didelius darbus nuveikė finansų ministro ir Lietuvos banko pirmininko vadovaujamos komandos, tai ši statyba, ko gero, kėlė daugiau problemų, negu pasiruošimas naujai valiutai. Kartą, kai buvau paklaustas, koks darbas praėjusiais metais buvo sunkiausias, pirma atėjusi mintis – SGD terminalo statyba. Buvo daug netikėtų techninių galvosūkių, papildomų užduočių. Teko prisiminti ir ankstesnio darbo įgūdžius. Kiekvieną savaitę gaudavau atliktų darbų ataskaitas ir, nuvykę į Klaipėdą, vietoje spręsdavome problemas“, – rudenį tvyrojusią įtampą prisiminė premjeras. Jis akcentavo, kad jeigu nebūtų spėta laiku baigti statybos, būtų tekę mokėti milijonus litų už dujovežių prastovas, jau nekalbant apie politines pasekmes. Statant SGD teko atlikti daug papildomų darbų, tačiau pavyko sutaupyti apie 100 mln. litų, o racionaliai veikiant iš viso išvengta beveik 1 mlrd. litų buvusios valdžios numatytų išlaidų.

Vyriausybė šiais metais yra pasirengusi tęsti energetinio nepriklausomumo įtvirtinimo darbus – baigti elektros jungčių su Lenkija ir Švedija statybą.

Mažina mokesčių išlaidas

„Kuo galime pasidžiaugti kartu su Lietuvos gyventojais? Pirmiausia tuo, kad stabiliai mažėjančios energetikos kainos mažina įvairių mokesčių išlaidas“, – akcentavo Vyriausybės vadovas ir pateikė keletą argumentų. Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina per pastaruosius dvejus metus sumažėjo apie 19 procentų. Numatoma, kad šiemet šildymo sezono vidutinė šilumos kaina dar mažės apie 6 procentus. „Lietuvos dujų“ gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams vidutiniškai jau sumažėjo 20 procentų, o šiemet mažėsiantys dar 7 procentais. Pernai elektros kaina buitiniams vartotojams sumažėjo 3 ct/kWh, o šiais dar metais vidutiniškai mažės iki 2,9 ct/kWh.

„Šie metai nebus lengvi ir dėl keliamų didelių užduočių, ir dėl pasikeitusių geopolitinių sąlygų. Tačiau pastaruosius dvejus metus sėkmingai įveikę nelauktas ekonomines kliūtis jau esame užsigrūdinę ir pasirengę dirbti tokiu pačiu atkaklumo režimu“, – susitikime su regioninės žiniasklaidos atstovais teigė Ministras Pirmininkas A. Butkevičius.

Premjero nuomone, šiemet geresnėmis nuotaikomis turėtų gyventi kultūros darbuotojai – jiems šiek tiek didėja atlyginimai. Smagesnės prošvaistės ir pensininkams: po 3 eurus didinamos bazinės pensijos ir draudžiamųjų pajamų dydžiai. Iš SODROS ir valstybės biudžeto tam papildomai skiriama apie 26,7 mln. eurų. Be to, šiemet pensininkai gaus didelę dalį kompensacijų už neteisėtai sumažintas pensijas. Pernai išmokėjus 20 proc. visos sumos, šiemet numatyta išmokėti dar 40 proc. (po lygią dalį kiekvieną ketvirtį). Vyriausybės vadovas priminė, kad toliau bus mokamos kompensacijos už sunk­mečiu neteisėtai nusavintas socialines išmokas, didėja ligos ir nedarbo pašalpos.

Gerovės visam kraštui

Kalbėdamas apie Lietuvos vystymąsi Ministras Pirmininkas akcentavo, kad tai – ne vienas ar trys didmiesčiai, bet tolygiai plėtojamų regionų centrų sistema, kuri garantuotų verslo plėtrą ir gerovę visame krašte, padėtų stiprinti vidurinį visuomenės sluoksnį ir mažintų socialinę atskirtį. Didelė dalis europinių pinigų investicijų atiteks mažesnių miestų investiciniam patrauklumui didinti ir verslo sąlygoms gerinti. Naujam 2014–2020 metų finansavimo laikotarpiui yra parengta speciali Regionų plėtros programa (daugiau kaip 1 mlrd. eurų). Svarbu tai, kad prioritetas bus teikiamas integruotai teritorijų plėtrai. Lėšos bus skiriamos mažiau išvystytų miestų ar jų dalių investiciniam patrauklumui, verslumui didinti. Rengiama 15 integruotų teritorijų vystymo programų – 5 didžiųjų miestų ir po vieną regioninę kiekvienai apskričiai. „Noriu atkreipti dėmesį, kad prieš skiriant lėšas bus atliekama analizė, kuri padės apriboti perteklinės infrastruktūros kūrimą. Pavyzdžiui, bus atidžiai vertinama, ar reikalingos naujos statybos, jeigu galima renovuoti turimas patalpas. Esu aplankęs daugelį naujų Lietuvos ligoninių pastatų ir jų vadovams sakiau, kad reikia mažinti plėtros apetitus. Galvokite, kaip padidinti mažiausiai uždirbančių medicinos darbuotojų atlyginimus“, – savo poziciją dėstė Premjeras.

Itin svarbia šešioliktosios Vyriausybės veiklos kryptimi Premjeras pavadino išvykusių tautiečių sugrąžinimą į Lietuvą. „Mums jau trūksta specialistų, darbo rankų parengtoms programoms ir projektams įgyvendinti. Renovacijos darbams atlikti kviečiame lenkų, kitų šalių statybininkus. Ilgiau pagyvenus svetur, susilpnėja kontaktai su Lietuva. Todėl šiemet veiklą pradės Migracijos informacijos centras, bus sukurtas specialus internetinis puslapis. Tikimės, kad tai taip pat prisidės tiesiant kelią išeivijai į namus“, – vylėsi Ministras Pirmininkas.

Pastaruoju metu daug kalbama apie Lietuvos žemdirbių patiriamus nuostolius. Sutelktos valdžios, diplomatų ir verslininkų pastangos duoda gerų rezultatų keičiant žemės ūkio eksporto geografijos kryptis. Atsiveria JAV, Azijos, Afrikos šalių rinkos. „Nemanau, kad pasaulinėje praktikoje rastume daug tokių pavyzdžių, kaip palyginti greitai pasukti gana inertišką eksporto laivą“, – pastebėjo A. Butkevičius. Jo nuomone, Žemės ūkio ministerija privalo parengti įstatymų pataisas, kurios panaikintų kliūtis kooperacijai, kuri padėtų ūkiams įveikti įvairias problemas.

• Lietuvą ir kitas Baltijos šalis per pastaruosius mėnesius pasiekia itin daug Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių prašymų suteikti leidimus gyventi ir dirbti. To priežastis – prastėjanti politinė padėtis ir sunkėjančios ekonominės sąlygos Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje. 12 Rusijos kompiuterinių žaidimų kompanijų jau nusprendė perkelti savo pagrindines būstines į Vilnių.