Pavasaris neskuba – šalčiai dar pagąsdins

Pirmadienio rytą kai kur Gargžduose termometras rodė 22 laipsnius šalčio. Anot sinoptikų, šalta bus ne tik vasario pabaigoje, bet ir kovo pradžioje, o tikrojo pavasario reikėtų laukti tik nuo kovo 20 d.

Šalčiais grūdinantis anticiklonas trauktis neketina. Nuo Murmansko atslinkęs ir didžiąją Europos dalį užgulęs atmosferos frontas diktuos savas madas. Prognozuojama kai kur šalyje net 30 laipsnių šalčio.

Pajūryje šilčiau

Labai žemos temperatūros lietuviškoms žiemoms nėra būdingos. Pagal daugiamečius vidutinius duomenis Rytų Lietuvoje vos dvi trys naktys būna, kai temperatūra krenta žemiau nei 25 laipsniai. Vakarų Lietuvoje netgi ne kasmet tokių naktų, tokių šalčių pasitaiko. Tačiau yra buvę ir speigų, kai vasario pradžioje vyravo iki 40 laipsnių ir net žemesnė temperatūra. Vasario pabaigoje tokia temperatūra nėra užfiksuota, tačiau paskutinį vasario dešimtadienį Lietuvoje temperatūra yra kritusi iki 29–32 laipsnių šalčio.

Anot Hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėjos V. Ralienės, orai numatomi šaltesni nei įprasta tam metų laikui Lietuvoje. Atėjo pavėlavusi žiema, bet ir išeiti neskuba.

Sušąla daugiau nei žūsta keliuose

Mirties registras rodo, kad kasmet Lietuvoje nuo šalčio miršta keli šimtai žmonių. 2010-aisiais mirė beveik 400 žmonių, kitais metais – vidutiniškai apie 250. Dažniausiai sušąla 40–60 metų vyrai. Karą keliuose paskelbusioje Lietuvoje 2016 metais keliuose žuvo 189, tačiau nuo šalčio mirė 232 žmonės, tai yra pusšimčiu daugiau nei avarijose.

Sušąla ne tik benamiai, kaimuose pilna sunkiai išgyvenančių ir kiekvieną malką taupančių vienišų senolių, kurie dažnai ir tampa šalčio aukomis. Lietuvoje sušąla triskart daugiau žmonių nei šaltesnėje ir penkis kartus didesnėje Suomijoje.

Paspaudus šią žiemą rekordiniam speigui, Vilniuje šaltis per tris pastarąsias dienas pareikalavo trijų aukų. VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyr. gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė papasakojo, jog sekmadienį teko į Universitetinę ligoninę vežti net 3 sušalusius vyrus. Greitosios pagalbos ekipažai kviesti įtariama neblaiviems 43 m. vyrui, kuris rastas geležinkelio stoties viešajame tualete, 39 m. vyrui, prigulusiam pailsėti Kauno gatvėje, prie parko, ir 60-mečiui, gyvenusiam po balkonu Minijos gatvėje. Medikė taip pat patvirtino kalbas apie praėjusią savaitę rastą sušalusį maždaug 60 metų vyriškį, gyvenusį sandėliuke. Tai ne pirma auka Klaipėdoje.

Į Gargždų ligoninę dėl nušalimo nesikreipė nė vienas gyventojas.

Nakvynės namai pilni

Gargždų socialinių paslaugų centro nak­vynės namuose pirmadienį buvo laisvos 2 vietos moterims. 13 gyventojų saugo savo vietas, laikosi taisyklių ir nerizikuoja per šalčius likti be šiltos lovos.

Klaipėdos miesto nakvynės namų direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams Indra Joniuškienė „Bangai“ sakė, jog visos turimos vietos – 122 apgyvendinimo ir 52 laikino apnakvindinimo – užimtos. Šiuo metu glaudžiasi daugiau žmonių nei yra lovų. Darbuotojai pasiruošę priimti dar daugiau, jeigu būtų poreikis, kad žmonės lauke per speigus nesušaltų. Esą nakčiai įkurdintų koridoriuje, būtų ir kuo užsikloti, ir karštos arbatos.

Mokyklose – retesnės gretos

Švietimo ir mokslo ministerija primena: jei oro temperatūra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti pradinukai ir 5 klasių mokiniai. Jei spusteli 25 laipsnių speigas, į mokyklą gali neiti ir vyresni (6–12 klasių) mokiniai.

Irena Barbšienė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė, „Bangą“ informavo, jog pirmadienį „Kranto“ pagrindinėje mokykloje ir „Minijos“ progimnazijoje mokėsi 83 proc. pradinukų, Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje – 75 proc., Kretingalės pagrindinėje mokykloje – 67,2 proc., Endriejavo pagrindinėje mokykloje – 77 proc. mokinių. Dovilų pagrindinėje mokykloje nebuvo tik keleto mokinių. Veiviržėnuose antradienio rytą termometras rodė 24 laipsnius šalčio. Pirmadienį Jurgio Šaulio gimnazijoje iš 61 buvo tik 20 pradinukų, antradienį – tik 2.

„Praėjusią savaitę, kol atostogavo mokiniai ir buvo gana šalta, miesto lopšeliuose-darželiuose buvo apie 35 proc. vaikų. Pirmadienį „Saulutėje“ sulaukta 65 proc., „Gintarėlyje“ – 56 proc., o Kretingalės lopšelyje-darželyje – 62 proc. Dauguma nelankančiųjų serga“, – situaciją pristatė I. Barbšienė.

Kaip apsisaugoti nuo šalčio?

Ekspertai dalijasi patarimais, padėsiančiais lengviau išgyventi šalčius. Lauke reikėtų būti kiek įmanoma trumpiau, kad išvengtumėte nušalimų. Jei tenka ilgiau pabūti lauke, reikia judėti, nestovėti vienoje vietoje. Nušalusių vietų negalima trinti, taip pat pažeistų vietų nereikėtų specialiai šildyti, oda turi atšilti iš lėto ir natūraliai, šiltoje patalpoje. Paskui rekomenduojama pasidaryti šiltas voneles, gerti šiltus gėrimus, mūvėti vilnones kojines.

Specialistai įspėja, kad šaltyje reikia avėti šiltą neankštą avalynę, dėvėti vilnones kojines, kumštines pirštines, keliais sluoksniais vilkėti šiltus drabužius ir ausis dengiančią šiltą kepurę. Be to, veidą galima patepti riebiu maitinamuoju (jokiu būdu – ne drėkinamuoju) kremu.

Jei sušalus, paslydus ar nutikus kitai nelaimei, imate jaustis blogai, pastebite odos pakitimus, tinimą arba jaučiate kitus simptomus, nesigydykite patys – nedelsdami kreipkitės į specialistus.

Šiltos arbatos sušildo kūną, o sriubos dar suteikia ir energijos. Medikai rekomenduoja rinktis kaloringesnį (nebūtinai labai riebų) maistą. Be to, svarbu gerti vitaminus, ypač vitaminą D ir žuvų taukus, kad organizmas būtų visapusiškai atsparus.

Nepatariama šildytis alkoholiu, nes išgėręs žmogus dėl išsiplėtusių kraujagyslių greičiau atiduoda šilumą, taigi greičiau ir sušąla.

Rekordai Lietuvoje

Lietuvoje žemiausia temperatūra yra perkopusi 40 laipsnių šaltį. Žvarbiausia žiemos temperatūra – 42,9 laipsniai šalčio – užfiksuota 1956 m. vasario 1 d. Utenoje, Klaipėdoje tą dieną užfiksuotas 33,4 laipsnio speigas, užšalo net 94 proc. uosto ekvatorijos.

Panašus šaltukas – 40,5 laipsnių spaudė ir 1940 m. sausio 17 d. Varėnoje. Buvo ir daugiau metų, kai šiame krašte užfiksuota ypač žema temperatūra – apie 40 laipsnių šalčio.

Šilčiausia žiema Lietuvoje buvo 2008 m., kai didelę šaltojo sezono dalį vyravo pliusinė temperatūra ir didelių speigų nebuvo.

Storiausia sniego danga užfiksuota 1931 metų kovą Laukuvoje – 94 cm. Ilgiausia pūga – 1969 metais vasario 8–11 d. Panevėžyje, ji truko 78 val. 25 min. Žemiausia mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo –16,4 laipsniai, užfiksuota 1987 metų sausį Dūkšte. Stipriausias snygis užfiksuotas 2008 metų lapkričio 25 dieną Nidoje – 66 mm / 12 val. Didžiausias dirvožemio įšalas – 1969 metų kovą Dusetose – 146 cm.

Vida VALAITYTĖ-IVAKHNENKO

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių