Perinčias gulbes Gargždų karjeruose pjudė šunimis
Gulbės nebylės jau daug metų atskrenda į Gargždų karjerus ir ten peri.
Ištikimų ir prieraišių gulbių nebylių kelios poros jau daug metų atskrenda į Gargždų karjerus ir ten peri. Kai kurie gargždiškiai įprato gulbes palepinti lesalu, kurį jos ima net iš rankų. Nepamatę įprastose vietose baltų paukščių jų mylėtojai ima nerimauti, ar kas nenutiko, juk jų tyko įvairūs pavojai. Į „Bangos“ redakciją praėjusią savaitę atėjusi gargždiškė tai patvirtino: ji tapo liudininke, kaip perinčių gulbių ramybę sudrumstė medžiotoju save pavadinęs vyras su dviem medžiokliniais šunimis.
Sudrumstė paukščių ramybę
Nuo mažens gamtą mylinti gargždiškė A. M. (vardas ir pavardė redakcijai žinoma – aut. pastaba) sakė kiekvieną pavasarį laukia į Gargždų karjerus parskrendančių gulbių, kurias paskui lanko iki pat vėlyvo rudens, kol jos išskrenda. „Pastebiu, kad daugėja žmonių, kurie stabteli bent iš tolo pasigėrėti karališkai atrodančiais paukščiais. Viena jų pora dabar peri, o lizdas gerai matomas. Manau, netrukus turėtų išsiristi gulbiukai“, – dėstė gamtos mylėtoja. Tačiau moters balsas pasikeitė, kai pradėjo pasakoti apie tai, kaip vieną vakarą beveik ties perinčiomis gulbėmis sustojo mašina. Dažnai žvejų prie karjerų sutinkanti gargždiškė nustėro, kai iš automobilio atvykusi pora ne meškeres ėmė traukti, o paleido didelį šunį, nors matė netoliese vaikštinėjančius žmones. „Buvau prie vandens, kai išgirdau to šuns lojimą. Atrodė, jog jis puolė į vandenį, o žmonės nuo kranto kažką jam vis rėkė. Pamačiau atplaukiančią gulbę. Staiga ji sustojo, o paskui ėmė sukinėtis vandenyje, lyg nežinotų, ką daryti – grįžti prie lizdo ar likti čia“, – įtemptas akimirkas prisiminė dažnai gulbes lankanti moteris. Atsitraukusi nuo vandens, pakilusi šlaitu ji pamatė dar vieną šunį, tik mažesnį, bet irgi palaidą. Moteris prisipažino sutrikusi, o šunų šeimininkas ramiai vaikštinėjo keliu ir vandenyje skalijančio didesniojo šuns nekvietė į krantą. „Atrodė, jog išgirdau gulbės sparnų plakimą, tačiau lizdą užstojo krūmai. Akmuo nuo širdies nuslinko, kai pamačiau vandenyje abi gulbes, bet jei lizde jau buvo išsiritę gulbiukai? Tik tada, kai pasisveikinusi vyriškio paklausiau, ar jis žino, kad čia peri gulbės, o šunys jas išblaškė, kad taip elgtis negalima, jis pašaukė šunį, kuris, beje, nelabai klausė savo šeimininko“, – istorijos detales pasakojo gargždiškė. Jis atsakė, kad mato, jog gulbės peri, bet toks esąs medžioklinio šuns instinktas – pulti, o jis to šunį ir moko. Šuns šeimininkas, pasak moters, nė kiek neapgailestavo nei dėl paukščių, nei dėl to, kad palaidi jo keturkojai galėjo sukandžioti ar išgąsdinti žmones. „Mano šuo dresuotas, o medžiokliniai šunys žmonių nepuola, niekur neparašyta, kad čia negaliu būti su savo šunimis. Kur aš juos turėčiau dresuoti?“ – ramiai „paaiškino“ dviejų medžioklinių šunų šeimininkas. Vis dėlto nuojauta jo bendrakeleivei, ko gero, pakuždėjo, kad abu elgiasi netinkamai. Dėl gulbių susirūpinusi gargždiškė matė, kaip kartu su šunų šeimininku atvažiavusi moteris pasišalino ir nebegrįžo prie mašinos.
Skambinti 112?
„Tai rimtas gamtosauginis pažeidimas, – išgirdęs istoriją apie gulbes, kurias šunimi pjudė medžiotoju pasivadinęs vyriškis, įvertino Pajūrio regioninio parko vyr. ekologas Erlandas Paplauskis. – Laukinės faunos įstatyme išdėstyta, kad negali būti drumsčiama perinčių paukščių ramybė, o jei gamtai padaryta žala, ji turi būti atlyginta pagal įstatymus.“ Pasak ekologo, gulbės gali apsiginti nuo užpuoliko, tačiau jei lizde būtų gulbiukai, jų likimas priklausytų nuo šuns dresavimo – sukandžioti gulbiukus būtų vieni juokai, tačiau protingai dresuotas medžioklinis šuo neturėtų liesti gyvų paukščių ar kiaušinių. „Koks šeimininkas – toks ir šuo“, – įsitikinęs E. Paplauskis.
„Kaip elgtis, jei panaši situacija pasikartotų? Kur kreiptis? Ar po darbo valandų arba savaitgalį įmanoma prisišaukti aplinkosaugininkus? O gal kviesti policiją?“ – susirūpinusi gulbėmis redakcijoje teiravosi moteris. Tiek rajono Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Edgaras Kuturys, tiek LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vedėjas Algirdas Vaitkus tokiu atveju patarė skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Į skambutį turėtų reaguoti arba policija, arba budintys aplinkosaugininkai. Tačiau kol jie atvyktų, paukščių skriaudikas tikrai nelauktų ir suskubtų slėptis. „Geriausia būtų, jei pažeidimą ir pažeidėją pastebėjęs asmuo užfiksuotų mobiliuoju telefonu ir mūsų skyriui atsiųstų ar nuotrauką, ar filmuotą medžiagą, įsidėmėtų ar nufotografuotų automobilio numerius. Jei moteris tai padarė, laukiame mūsų skyriuje. Be to, ji gali rašyti pareiškimą policijoje“, – vardijo E. Kuturys.
Jei būtų pateikti įrodymai, kad viešoje vietoje buvo paleistas šuo, jo šeimininkas, pasak Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo, būtų baudžiamas administracine bauda už Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros Klaipėdos rajone taisyklių pažeidimą. Atsižvelgiant į aplinkybes už tokį pažeidimą gresia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 120 Eur.
O įrodžius Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą būtų skirtas įspėjimas arba administracinė bauda nuo 30 iki 90 eurų.
Gali būti, jog šį kartą dviejų šunų, kurie karjere blaškė perinčias gulbes, savininkas baudos išvengs, tačiau jo elgesio priblokšta moteris sakė, kad gulbių mylėtojai akylai stebės visus, kurie pabandys kėsintis į šiuos paukščius, ir kitą kartą žinos, kur kreiptis pagalbos.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
