Plikiuose – paminklas, įamžinęs Lietuvos istorinį įvykį
Plikių centre, šalia Ievos Labutytės pagrindinės mokyklos, įrengta aikštė su įspūdingu paminklu Klaipėdos krašto ir Lietuvos susijungimui įamžinti džiugina bendruomenę, atkreipia pro šalį važiuojančiųjų dėmesį. Šį istorinį akcentą sumanė ir savo iniciatyva įgyvendino verslininko Dainiaus Petkaus šeima. „Gyventi miestelyje be jokio simbolio, lankytino objekto – liūdna. Reikia ugdyti patriotizmą ir skiepyti Tėvynės meilę jaunimui“, – kalbėjo įmonės „Luxa“ savininkas.
Dovana miesteliui
Praėjusių metų pabaigoje Plikių miestelyje, prie regioninio kelio, iškilo paminklas, simbolizuojantis Klaipėdos krašto ir Lietuvos susijungimą 1923 m. Įspūdingas, Gediminaičių stulpus primenantis atminties ženklas su Mažosios Lietuvos himno žodžiais „Lietuviais esame mes gimę“ pastatytas privačia iniciatyva ir privačiame sklype savininko lėšomis.
Pasak šią dovaną savo miesteliui įteikusio verslininko D. Petkaus, paminklą buvo ruošiamasi atidengti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio sukakties proga, tačiau atsirado trikdžių. „Oficialaus atidarymo nebuvo, bet jį pašventino mūsų šeimos draugas kunigas, dabar nuncijus Ukrainoje Visvaldas Kulbokas, – atskleidė verslininkas. – Šiemet sausio 15-ąją (istorinio įvykio dieną) mes su Plikių bendruomenės atstovais naujoje aikštėje su istoriją akcentuojančiu paminklu buvome uždegę deglus. Pravažiuojantys džiaugėsi reginiu.“
D. Petkus patenkintas, jog sukurtas miestelio akcentas aktualus ir pastebėtas: vienoje televizijos viktorinoje pateiktas klausimas, kas užrašyta ant naujojo paminklo Plikiuose. Ir jo nuostabai teisingai atsakė kunigas Stanislovas Anužis, anksčiau dirbęs Gargždų dekanato parapijoje.
Kovo 11-ąją prie paminklo rinksis Plikių bendruomenės žmonės ir giedos Tautišką giesmę. „Džiaugiamės šia dovana, papuošusia miestelį – dabar turime nuostabią erdvę, kur galime švęsti. Didžiuojamės Dainiumi, jo iniciatyva kurti istorinius ženklus, grožį“, – „Bangai“ kalbėjo Plikių bendruomenės pirmininkė Birutė Gedrimaitė-Miliuvienė. Ji pakvietė Plikių bendruomenę Kovo 11-ąją pakylėtai švęsti Nepriklausomybės atkūrimo sukaktį. Kultūros namuose planuojamas įspūdingas renginys.
Nuo idėjos iki įprasminimo
Iš Alsėdžių kilęs D. Petkus Plikiuose praleido didžiąją gyvenimo dalį. Prieš 33 metus čia apsigyvenęs domėjosi miestelio, šio krašto istorija. „Mūsų miestelis istoriniu požiūriu yra įdomioje vietoje. Kadaise tarp Jokūbavo ir Plikių buvo valstybinė siena: čia – Vokietija, o už Jokūbavo – Lietuva, – dėstė D. Petkus. – Klaipėdos krašto prijungimas – lengviausia pergalė Lietuvos istorijoje. Ten gyveno lietuvininkai, nors buvo ir vokiečių, kurie nenorėjo lietuvybės.“
Nepriklausomybės pradžioje Plikiuose įsidarbinęs mokytoju, Dainius, kaip ir kiti, gavo žemės, kad tuo nelengvu laikotarpiu galėtų papildyti šeimos biudžetą. Vienas iš sklypelių buvo miestelio sankryžoje, šalia Eketės upelio, prie kelių – visiškai netinkamoje vietoje ūkininkauti. Žvakių gamybos verslą sukūrusiam D. Petkui buvo šmėstelėjusi mintis ten atidaryti kioską.
„Tačiau sūnus Dovilas, baigęs politologijos mokslų studijas, pasiūlė, jog reikia miesteliui ir Lietuvai palikti kažką gražaus. Palaikė ir žmona Asta, dirbanti mokytoja, – atskleidė verslininkas. – Prieš 5 metus sugalvojome, jog reikia pastatyti paminklą, įamžinantį Klaipėdos krašto prisijungimą prie Lietuvos, juolab kad Plikiai neturėjo jokio istorinio akcento, o šalia – mokykla. Be to, negirdėjome, jog Lietuvoje būtų šį istorinį įvykį įprasminantis ženklas.“ Petkų šeimos 7 arų sklypas miestelio centre labai tiko sumanymui realizuoti.
Iš pradžių reikėjo atvežti ir supilti kelias dešimtis sunkvežimių molio ir žvyro – laimė, kad šalia Plikių yra žvyro karjeras. Pripylus grunto, buvusi pelkėta dauba paversta lygia aikšte. Tada kažkas panoro sklypą pirkti.
Patriotiškumą išbandžiusi šeima
Klaipėdos regiono kelių vadovai pritarė paminklo statybai Plikių centre, prie kelio. „Idėja – sūnaus, finansavimas, darbas – mano, – šypsojosi D. Petkus. – Pasitaręs su istorikais, Dovilas parengė projektą. Jam padėjo žmona Rūta, menininkė.“
Reikėjo rasti akmens apdailos meistrą, samdyti techniką, darbininkus, kurie aikštę išklojo trinkelėmis. Jos tvarkymas užtruko ilgiau nei verslininkas tikėjosi. Pasiteiravus, kiek kainavo įrengti šią gražią erdvę su istoriją akcentuojančiu paminklu, D. Petkus nusišypsojo: „Nežinau – skaičiavau tik iki 50 tūkst. eurų, betgi reikėjo ne tik pinigų – ir laiko, ir energijos, ir entuziazmo. Išbandėme save, ar esame patriotai.“
Klaipėdos krašto ir Lietuvos susijungimą įprasmina stilizuoti granitiniai Gediminaičių stulpai su simboliais: Vytis simbolizuoja Lietuvą, o Briedis – Mažąją Lietuvą. Ir akcentas, kad „lietuviais esame mes gimę“. Tai, Petkų šeimos įsitikinimu, įpareigojimas išlaikyti lietuvybę, savo valstybės nepriklausomybę globalizacijos iššūkio akivaizdoje. Šis monumentalus paminklas kelia daug klausimų: kodėl užrašyta „Lietuviais esame mes gimę?“ Ką simbolizuoja Vytis ir Briedis? Tai skatina domėtis istorija.
Atvykusieji į Plikius gali įsiamžinti prie šio unikalaus paminklo, kurio arka padaryta apskaičiavus, kad joje galėtų nusifotografuoti ne tik vaikai, bet ir aukščiausi šalies žmonės, pavyzdžiui, Arvydas Sabonis.
D. Petkus dėkingas žmonai, palaikiusiai idėją, ir sūnui už iniciatyvą. Dovilas su šeima gyvena Vilniuje, dirba europarlamentaro Aurelijaus Verygos padėjėju. Verslininko nuomone, ir neturtingas žmogus gali kažką gero Lietuvai padaryti. „Suorganizuoti renginį, kažkur talkinti, daugiau papasakoti apie Lietuvą, kalbėtis su Seimo nariu apie vietos problemas. Žmonių dalyvavimas valstybės gyvenime – labai svarbu“, – įsitikinęs D. Petkus.
Virginija LAPIENĖ
Pašnekovų asmeninio archyvo nuotr.
