Politikių namus pamėgo ežiukai
Vilkšunio ir ežiuko bendra vakarienė – kotletukai.
Ežiai – ištikimi sodininkų ir ūkininkų pagalbininkai, kovojantys su kenkėjais. Kai kurie specialiai į savo sklypus vilioja šiuos dygliuotus svečius, o štai rajono Tarybos narės Regina Kernagienė ir Biruta Alšauskienė tokia gražia kaimynyste džiaugiasi ne vienerius metus. Apie šią bendrystę politikės pasidalijo socialiniame tinkle.
Palepina maistu
Anot R. Kernagienės, pas juos ežiai gyvena nuolat. „Kai laikydavome karves, palakti pieno prie katinų dubenėlio atskubėdavo ir ežiai. Šiemet pavyko nufotografuoti, kai ežys puotavo kartu su šunimi iš jo dubenėlio. Nebijo net šuns, – „Bangai“ smagiai pasakojo politikė. – Maistą suaugęs ežys tempia šeimynai, mačiau bent 5 ežiukus. Mėgsta jie slėptis po mūsų koloninėmis eglėmis, alpinariume. Tačiau nereikėtų jų liesti. Kartą man įkando ežys, kai norėjau pačiupinėti jo nosytę.“ Politikė sakė visada patraukianti šiuos gyvūnėlius nuo kelio, kad nesuvažinėtų, ir labai gailisi, kai nebegali padėti. Reginos kiemą pamėgo ne tik ežiai, čia gyvena kregždės, lanko žvirbliai, tujinukai, zylutės, burkuoja ant laidų sutūpę laukiniai karveliai.
B. Alšauskienės sodo gale taip pat nuolat puškuoja ežiai. „Pernai maitindavome, įpildavome pieno, nunešdavome batono. Šiemet netrikdome ramybės, maisto susiranda patys, – „Bangai“ pasakojo Biruta. – Pernai ir stirniukų žiemą sulaukdavome. Tad padėdavome obuolių, papildavome grūdų.“
Sklype apsigyvenusios ežių šeimynos nauda išties apčiuopiama. Ežiai su malonumu valgo sraiges ir šliužus, gardžiuojasi kirmėlėmis, vabalais ir lervomis, pelėmis ir gyvatėmis. Ir ežys sotus, ir sodui gerai.
Neliesti rankomis
Anot specialistų, nederėtų ežio imti ant rankų, nes ežiai kandžiojasi, ir gana stipriai. Pats nekalčiausias dalykas po ežio įkandimo – abscesas. Dar vienas šių mielų gyvūnėlių keliamas pavojus – galimybė užsikrėsti encefalitu ar Laimo liga. Miškuose ežiai prisirenka blusų ir erkių, įskaitant ir užsikrėtusias. Parazitai užsilieka tarp dyglių ir visiškai patogiai ten jaučiasi, o ežys tampa ligos nešiotoju. Jie perneša ir kirminus. Galiausiai – pasiutligės virusas.
Norint išvengti visų šių nemalonumų, jokiu būdu nereikia varyti ežių iš savo sklypo. Tiesiog nereikia jų liesti. Jeigu šeimoje yra mažų vaikų, verčiau juos įspėkite apie galimą pavojų ir patys rodykite jiems pavyzdį. Pagrindinė sėkmingos kaimynystės su ežiu taisyklė – „nuotolinis bendravimas“.
Galima prisijaukinti
Maitinti spygliuotojo kaimyno niekas nedraudžia. Ežiai yra visaėdžiai. Pavaišinti ežį, kad jis dažniau užsuktų į svečius, yra gana paprasta. Po dviejų ar trijų kartų gyvūnas nustos baidytis, šnypšti ir rodyti savo dyglius. Dažniausiai ežius vaišina karvės pienu, tačiau geriau pasiūlyti ožkos ar avies pieno. O pats paprasčiausias variantas – vanduo.
Net jeigu ežys gyvena jūsų sklype, jis vis tiek išlieka plėšrūnas. Pasiūlykite mėsos savo naktiniam svečiui. Ją pakeisti galima sausu šunų ar kačių maistu, sumaišytu su avižų dribsniais. Iš žmogaus valgomo maisto ežiai mėgsta virtus makaronus, bulves ar ryžius, sūrį, duoną, riešutus, saulėgrąžas, žuvį ir kiaušinius. Svarbu žinoti, jeigu jau pradėjote maitinti ežius, reikėtų tai daryti sistemingai, o ne kartą ar du dėl pramogos.
Vida VALAITYTĖ-IVAKHNENKO
Reginos KERNAGIENĖS nuotr.
