Priekulėje nesantaika įsisuko į gimnaziją

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje į viešumą iškilo vadovų ir mokyklos bendruomenės susiskaldymas. Pedagogai ir net tėvai išdrįso žiniasklaidai prabilti, kad dešimtmetį dirbanti direktoriaus pavaduotoja ugdymui Loreta Kaltauskienė galimai naudoja psichologinį smurtą ir taip skaldo pavaldinius. Su tokiais kaltinimais nesutinka ne tik pati pavaduotoja, bet ir Švietimo ir mokslo ministerija, kuriai dar pernai pedagogai nusiuntė kolektyvinį prašymą. „Bangos“ kalbinti pašnekovai nuosekliai vardija, esą dėl nesutarimų iš mokyklos išeina darbuotojai, kolektyvas dirba stresuodamas. Vadovai mato išeitį – paduoti į teismą tuos mokytojus, kurie savo kalbomis diskredituota gimnazijos vardą.

Prašė atstatydinti

Praėjusių metų gegužę Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos bendruomenė kreipėsi į tuometį švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį su prašymu atstatydinti direktoriaus pavaduotoją L. Kaltauskienę. Tas pats raštas buvo adresuotas ir Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjui Algirdui Petravičiui. Įsisenėjusi problema netrukus pasiekė ir tuometį Administracijos direktorių Česlovą Banevičių, mat Lietuvos švietimo įstaigų profsąjungos Klaipėdos rajono susivienijimas pareikalavo konfliktą spręsti viešai, įtraukiant ne tik pedagogus, bet ir vaikų tėvus, įstaigos savivaldą. Buvo sudaryta speciali Savivaldybės atstovų darbo grupė, pakviesta Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė, o VDI mokyklos direktorių Antaną Alčauskį pavedė atlikti profesinės rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą – t. y. ištirti mikroklimatą. Beje, apie psichologinį smurtą raštiškame kreipimesi išgirdę VDI atstovai informavo, kad tokius dalykus civiline tvarka nagrinėja tik teismai, jei aukos turi įrodymų.

48 pedagogų ir mokinių tėvų pasirašytą raštą bei individualius pasisakymus išklausiusi darbo grupė dar pernai mokyklos administracijai pateikė išvadas. Tiksliau – 11 punktų siūlymų, ką mokykloje reikėtų tobulinti vardan geresnių tarpusavio santykių. Pavaduotoja darbo vietą išsaugojo.

Sujudo tėvai

Panašu, kad praėjus metams gimnazijoje įtampa neatlėgo. Į „Bangos“ redakciją kreipusis mama Sandra Matulionienė patikino, kad jos vizito laukė visa mokyklos bendruomenė. „Žinote, pedagogai yra kantrūs, jie yra inteligentai ir apie savo problemas kalbėti nesiryžta. Prieš metus kolektyviniame prašyme buvo rašomi labai negražūs dalykai. Dėl to mokytojai bėga iš gimnazijos. Ir tai ne iš piršto laužta. Savivaldybės atstovams visa tai buvo išsakyta, tad tikėjomės, kad kažkas pasikeis“, – sakė mama. S. Matulionienės sūnus neseniai baigė gimnaziją, tad moteris prisipažino buvusi aktyvi mama ir esą dėl to administracijai neįtikusi. Ji bene penkmetį stebėjo, anot jos, neįprastą pedagogų kaitą. „Per metus sūnui pasikeisdavo bent po du dalykų mokytojus. 11–12 klasėje tai ypatingai sudėtinga, nes artėja egzaminai. Pradėjusi bendrauti su pedagogais sužinojau, kad problema yra pavaduotoja“, – sakė priekuliškė. Esą daugelis tėvų nenori veltis į šią problemą, mat bijo dėl savo vaikų.

Abejoja net vadovo kompetencija

Moters žodžius vėliau paantrino Birutė Vaičikauskienė, pedagogų profsąjungos Klaipėdos rajono susivienijimo pirmininkė. Prieš trejus metus iš darbo gimnazijoje išėjusi mokytoja kartojo kolektyviniame prašyme įrašytas frazes. Esą pavaduotoja galimai viršija pareigybines nuostatas ir įgaliojimus, tad mokykloje blogas mikroklimatas. Esą santykius su darbuotojais pavaduotoja grindžia asmeninėmis simpatijomis ir antipatijomis, melu, pusiau nutylėta tiesa ir manipuliaciniais veiksmais telkia savo palaikymo grupę. Ji esą daro tiesioginį psichologinį spaudimą visam gimnazijos kolektyvui, todėl darbuotojai dirba nuolatinio streso, nesaugumo, baimės sąlygomis – tai dalis minčių, dėstytų skunde ministerijai. Užsimenama apie darbo sąlygų bloginimą – mokytojų kambarys perkeltas į dvigubai mažesnį. „Nedraugiškas žvilgsnis, pašaipios replikos, laiku nepateikiama su darbu susijusi informacija tampa įpročiu ne tik direktoriaus pavaduotojos ugdymui L. Kaltauskienės, bet ir gimnazijos vadovo bei neseniai paskirto kito direktoriaus pavaduotojo Roberto Gricenkos darbe“, – rašoma laiške. Dėl to besikreipusieji išreiškė abejonę, ar pats vadovas A. Alčauskis yra tinkamas eiti pareigas.

„Jei reikėtų įvardinti, kas toje mokykloje darosi ir kokie yra L. Kaltauskienės valdymo metodai, net nemokėčiau tiksliai pasakyti. Tai yra kažkokie psichologiniai dalykai. Žinote, yra tokių žmonių, kuriuos sutinki ir jautiesi išsemtas. Iš mokyklos mokytojai bėga ne dėl to, kad susiranda geresnius darbus. Didžioji dalis mokytojų – atvažiuojantys iš kitų miestų. Jiems nusispjauti į pačią Priekulę, į miesto bendruomenę. Gimnazija kultūriniuose renginiuose beveik nedalyvauja. Mokytojai, kuriems vos susidaro 18 valandų krūvis, gąsdinami, kad tvarkaraštis bus sudėliotas taip, jog negalės dirbti kitoje mokykloje“, – dėstė B. Vaičikauskienė.

Išėjo, nes gaila sveikatos

Pavardės prašiusi neviešinti buvusi pedagogė dėstė analogišką poziciją: „Išėjau, nes man gaila sveikatos. Mokykloje labai daug neteisybės, o teisybė niekam neįdomi. Kol rajono valdžioje kėdės nejuda, tol niekas nekreips dėmesio. Tokias mes padarėme išvadas, – teigė pašnekovė. – Vieno asmens psichologinis smurtas pasireiškia įvairiai, bet tik po kokių 3 mėnesių pastebi, kaip tai vyksta. Nesusidūrus atrodo nesuprantama. Kaip? Kai kalbi ar ką darai, jos bendravimo maniera, veido mimika verčia aplinkinius jaustis menkesniais, kalba parodo aplinkinių kompetencijos trūkumą, nepriklausomai nuo jų darbo stažo, amžiaus ir turimų diplomų. Susiduri su įvairiais trikdžiais: negali daryti daugiau už ją, negali reikšti savo nuomonės. Jei tik būdavo galimybė, problemas stengdavomės išdiskutuoti su direktoriumi, nes su juo tai daryti net būdavo įdomu. Tačiau dažnai jis vienas nepriimdavo sprendimų, sakydavo, kad reikia pasitarti administraciniu lygmeniu.“ Mokyklos darbuotojai esą žino atsakymą, kokį pateiks jų vadovai – neva reiklūs vadovai niekam nepatinka, o kolektyvas tiesiog nenori dirbti.

Beje, moteris pripažino nusivylusi Savivaldybe. Esą prašymą pasirašę pedagogai prašė neviešinti pavardžių, tačiau mokyklos vadovybė jas sužinojo ir kai tik pasitaikydavo proga, „skundikai“ už tai neva atsiimdavo. Be to, Švietimo ir mokslo ministerija žymiojo prašymo nenagrinėjo. Jis buvo persiųstas Savivaldybei, kaip jos kompetencijoje esanti problema. Savivaldybės veiksmai esą buvo ,simboliški, neturintys tikslo ieškoti sprendimo.

Problemas neigia

Su žurnalistais pasikalbėti apie mokyklą užklupusias problemas sutiko ir direktorius A. Alčauskis, ir jo pavaduotojai L. Kaltauskienė bei R. Gricenko. Darbuotojų kaitą jie patvirtino – rudenį į gimnaziją atėjo net 11 naujų specialistų. „Penkios moterys išėjo į dekretą, dvi išvyko gyventi pas vyrus į užsienį, trims naujiems pradinių klasių komplektams reikėjo priimti naujus pedagogus, padaugėjo šeštų klasių. Mūsų kolektyvas yra palyginti jaunas, tad normalu, kad kaita yra, moterys gimdo“, – situaciją aiškino direktorius.

Paklaustas, kaip vertina situaciją, A. Alčauskis tikino, esą situacija yra gera. „Jeigu jūs turite faktų, kas yra blogai, pasakykit“, – prašė jis. Esą VDI prašymu mikroklimatą tyrė licencijuota firma, o rezultatai, trumpai tariant, neatitiko to, ką buvo aprašę pedagogai. Iš viso buvo apklausta 109 iš 120 darbuotojų.

„Pas mus reikia dirbti, o ne tik sausai vesti pamokas. Jeigu norime išlaikyti gimnazijos statusą, turime būti reiklūs sau, mokytojams ir klasių vadovams. Turime teikti pagalbą kiekvienam vaikui, neskirstant, kuris iš Priekulės, Dituvos ar dar kažkur. Kartais skaudu girdėti, kai mokytojai šitą dalyką aptarinėja. Mes tai stabdome“, – poziciją dėstė L. Kaltauskienė. Vadovai įsitikinę, kad nerimsta tik keli pedagogai. Pavaduotojos teigimu, jei dvejus metus kažkas įrodinėja jos kaltę, bet faktų nėra, tai yra nepagarba žmogui, vadovui ir visai įstaigai.

A. Alčauskis neneigia, kad temos viešinimas gali pakenkti geram gimnazijos vardui. „Dėl to prieš metus mums jau buvo siūlyta duoti konkrečius asmenis į teismą už įstaigos garbės ir orumo žeminimą. Vis dėlto mes tikime žmonių atsidavimu darbui, norui dirbti ir nuo to žingsnio susilaikėme“, – sakė direktorius.

KOMENTARAI

• Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas PETRAVIČIUS:

  Mokyklų vadovams tenka didžiulė atsakomybė suderinti ne tik kiekvieno bendruomenės nario lūkesčius, poreikius, pageidavimus, bet ir užtikrinti valstybės nustatytus reikalavimus organizuojant kokybišką ugdymo procesą. Deja, pasitaiko, jog vieni kitų neišgirstame, nesuprantame ar nenorime suprasti, kaltiname aplinkinius, o apie savo neatliktus darbus nutylime. Tokioje situacijoje nustatyti, kas teisus, o kas ne – sudėtinga.

  2014 m. birželio 12 d. gimnazijoje vykusiame posėdyje, kuriame dalyvavo Savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, mokyklos pedagogai, tėvai, pakankamai karštose diskusijose abi „barikadų pusės“ turėjo savo argumentų, nuoskaudų. Susidarė įspūdis, kad tokio atviro pasišnekėjimo priekuliškiams reikėjo gerokai anksčiau. Po pasitarimo mokyklos vadovams Švietimo skyrius pateikė konkrečius siūlymus dėl administracinės ir vadybinės veiklos gerinimo, informacijos sklaidos užtikrinimo, projektinės veiklos vykdymo, savivaldos institucijų veiklos. Praėjusiais mokslo metais jokių nusiskundimų dėl mokyklos vadovų darbo Savivaldybė negavo.

  Norėtųsi, kad savo siūlymus, pastabas tėvai, mokytojai pirmiausia išsakytų mokyklos direktoriui, nes jis tiesiogiai atsako už visą mokyklos veiklą. Jei iškylančių problemų nepavyksta išspręsti vietoje, prašome kreiptis į Švietimo skyrių. Tik nepamirškime, kad kiekvienas švietimo bendruomenės narys ne tik priekaištais, bet ir darbais turėtų prisidėti prie bendro tikslo – kurti gerą mokyklą visiems.

• Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas ALDAKAUSKAS patikslino, kad pernai ministerija gavo net tris raštus dėl Priekulės gimnazijos. Vieną – anoniminį, kuriame teigiama apie galimai įtemptą psichologinę aplinką įstaigoje, antrą – minėtą prašymą atstatydinti pavaduotoją L. Kaltauskienę ir trečią – 34 gimnazijos darbuotojų raštą, kuriame pastarieji išreiškė pasitikėjimą pavaduotoja. „2014 m. spalio mėnesį Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra atliko gimnazijos veiklos kokybės išorinį vertinimą. Buvo nustatyta, kad gimnazijai vadovauja profesionalūs, turintys II vadybinę kvalifikacinę kategoriją vadovai, jų bendravimas ir bendradarbiavimas su mokiniais, jų tėvais, mokytojais grindžiami pagarba, pasitikėjimu, tolerancija, savitarpio supratimu ir tik bendraujant su keletu pedagogų jaučiama įtampa, savitarpio nesupratimas. Taip pat gimnazijos vadovų iniciatyva, 2014 m. gruodžio mėnesį UAB „Verslo aljansas“ mokykloje atliko Psichosocialinių rizikos veiksnių darbe tyrimą. Panašios išvados pateiktos ir jų atlikto tyrimo ataskaitoje, kurioje darbuotojai gerai įvertino veik­los, vykdomos gimnazijoje, darbo prasmingumą ir vadovų socialinį palaikymą. Švietimo ir mokslo ministerijos žiniomis, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas ir specialistai sistemingai konsultuoja gimnazijos vadovus ir bendruomenės narius, vykdo nuolatinę stebėseną“, – teigė ministerijos atstovas.