Priekulės bažnyčios šventoriuje – audringas protrūkis

Priekulės evangelikų liuteronų bendruomenėje dvasinis atotrūkis ir santykių atšalimas tarp tikinčiųjų ir kunigo pastaraisiais metais didėjo. Nepatvirtinus parapijiečių dviejų išrinktų tarybos narių, jie nusprendė ginti demokratiją, kalbėtis viešai. Sekmadienį kunigą pasitiko šventoriuje ir dalyvaujant žiniasklaidai, audringai aiškinosi.

„Turime ginti demokratiją“

Žiniasklaidoje plačiai pasklido žinia, jog praėjusį sekmadienį Priekulės evangelikų liuteronų kunigo Dariaus Petkūno parapijiečiai neįleido į bažnyčią. Rašytoja, kraštotyrininkė, Gargždų miesto garbės pilietė Edita Barauskienė „Bangos“ korespondentei akcentavo, jog tą šventadienį, pusvalandį prieš pamaldas, šventoriuje buvo surengta pilietinė akcija. „Susirinkus apie 40 parapijos narių, norėjome su kunigu pasikalbėti, kad nebūtų pažeista demokratija. Bažnyčioje, šventoje vietoje, erzelynė netinka, – kalbėjo priekuliškė. – Turime ginti demokratiją.“

Pasak tikinčiųjų, kelerius metus didėja dvasinis atotrūkis ir santykių atšalimas tarp kunigo D. Petkūno ir Priekulės evangelikų liuteronų parapijos žmonių. Pernai Velykų dieną pilnutėlėje bažnyčioje vyko evangelikų liuteronų parapijos ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Pirmininkei Jutai Galkienei pateikus ataskaitą apie nuveiktus darbus, šią gerai įvertino ir kunigas. Renkant parapijos tarybą, jis pasiūlė du naujus narius – Alfredą Šiaulį ir Darių Mizgerį, kiti – Jurgį Aušrą, And­rių Armonaitį, Jutą Galkienę, Kristiną Freginienę, Vernerį Majį. Mažiausiai balsų surinkę A. Šiaulys ir D. Mizgeris į tarybą nepateko. Pasak J. Galkienės, parapijiečiai už juos nebalsavę, nes abu bažnyčioje lankosi tik per didžiąsias šventes, nedalyvauja nei bažnyčios, nei parapijos veikloje, neprisideda nei finansiškai, nei morališkai.

Pasak pašnekovų, išrinktą tarybą savo parašu patvirtino kun. Darius Petkūnas. „Rinkimai vyko demokratiškai, bet bažnyčioje galioja teokratija (bažnyčios įstatymai)“, – ištarė E. Barauskienė. Po pusmečio parapijiečiai sužinojo, kad kunigas šio protokolo nepateikė svarstyti konsistorijai. Lapkritį gavę iš jos laišką, kad V. Majį ir J. Aušrą išmetė iš tarybos, neva dėl to, kad nebuvę Šv. Vakarienės. „Betgi tai neteisinga – konsistorija negali keisti parapijiečių išrinktos tarybos, juolab kad abu darbštūs, daug prisidėję prie parapijos darbų“, – piktinosi pašnekovės.

Vietoj jų į tarybą pateko mažiausiai balsų surinkę A. Šiaulys ir D. Mizgeris.

J. Galkienė prisiminė, kad 2011 m. abi su E. Barauskiene parengė projektą dėl liuteronų bendruomenės namų remonto. Tuomet projektui vadovauti norėjęs D. Mizgeris, tačiau parapijiečiai nusprendė patikėti J. Galkienei. „Jis įsivaizdavo, kad naudinga atlikti projektus“, – šyptelėjo pašnekovė.

Parapijiečiams kilo įtarimų, jog kunigas, į tarybą išsirinkęs lojalius žmones, pradės valdyti parapijos turtą kaip nori.

Prašė pakeisti kunigą

Pernai lapkričio pabaigoje J. Galkienė su grupele parapijiečių nuvyko pas vyskupą, anot jos, su buhalterinėmis knygomis ir didele viltimi. „Norėjome pasakyti, jog kunigas negali taip elgtis su parapijiečiais. Argi galėjo iš tarybos išmesti tuos narius? Juk aukščiausias organas – visuotinis parapijiečių susirinkimas juos išrinko, – kalbėjo pašnekovė. – Vyskupas pažadėjo, kad artimiausiu metu bus dar vienas konsistorijos posėdis, kuriame apsvarstys mūsų klausimą. Tačiau konsistorija nereagavo į prašymą – niekas neapsilankė mūsų parapijoje.“

Vėliau sužinojo, kad buvo siūloma Priekulėje rengti konsistorijos posėdį, bet jis čia neįvyko, parapijiečių manymu, nepritarus kun. D. Petkūnui.

Parapijos kasininkės Kristinos Freginienės nuomone, jis apleidęs Priekulės bažnyčią, todėl žmonės neina į pamaldas. Esą gyvendamas Palangoje kunigas atitrūkęs nuo Priekulės parapijos. Parapijietės teigė, kad bendrauti su juo nėra lengva. „Sausas teoretikas, mokslininkas, nemažai parašęs religinių knygų, kurias pristatėme Priekulės visuomenei“, – kalbėjo E. Barauskienė.

Pašnekovės pridūrė, jog kunigas nesidomi, kiek liuteroniško tikėjimo jaunimo yra mokyklose, nesirūpina, kad parapija būtų papildyta jaunais tikinčiaisiais.

„Mes, parapijiečiai, jam nereikalingi – iš jo elgesio matome“, – teigė E. Barauskienė.

„Geriausia, kad pakeistų kunigą“, – atitarė K. Freginienė.

Parapijiečiai kreipėsi į vyskupą M. Sabutį, kad dėl susiklosčiusios situacijos žmonės nebenori eiti į pamaldas Priekulės bažnyčioje. „Siekdami išsaugoti mūsų parapiją, kreipiamės į Jus, prašydami skirti Priekulės evangelikų liuteronų parapijai kitą dvasinį vadovą“, – jie rašė laiške.

Tikisi rasti teisybę

Pedagoge dirbanti ir keliolika metų savanoriaujanti V. Galkienė sakė jautusi spaudimą. Šį pavasarį parapiją tikrino rajono Savivaldybės kontrolierė, kur išleisti Savivaldybės skirti 9 200 eurai, iš Nacionalinės mokėjimo agentūros apsilankę specialistai domėjosi, kaip panaudotos lėšos bendruomenės namų remontui ir veiklai. „Patikrino ir įsitikino, kad viskas gerai, – sakė J. Galkienė. – Tačiau tikrinimai man trukdo dirbti mokykloje. Įžiebta nesantaika tarp parapijiečių.“

Netikėtai atėjo žinia, kad gegužės 5 d. Evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorija J. Galkienę atleido iš parapijos tarybos narių, nes „jos elgesys nesuderinamas su krikščioniška morale“. Taip „įvertinta“ apie 13 metų parapijos bendruomenei vadovavusios J. Galkienės savanoriška veikla, už kurią negavusi jokio atlygio. „Kas visus darbus nudirba bažnyčioje?“ – retoriškai klausė ji. „Bažnyčią plauna, tvarko – viską daro Juta. Jos vyras šventoriuje pjauna žolę“, – patikino K. Freginienė.

J. Galkienė džiaugėsi, kad tarp parapijiečių yra išsilavinusių, nuoširdžių žmonių, kad padeda ir katalikai, su kuriais draugiškai sugyvena. Ji akcentavo, jog bendruomenei svarbu išlaikyti parapijos nekilnojamąjį turtą – juk kiek renginių vyksta bendruomenės namuose.

Pūlinys brendo ilgai

Praėjusį sekmadienį ilgai kaupęsis pūlinys sprogo. „Per 25 tarnystės metus Priekulėje pirmą kartą nebuvau įleistas į bažnyčią – neatrakino durų, – „Bangos“ korespondentei pasakojo kun. doc. habil. dr. Darius Petkūnas, taip pat aptarnaujantis Kretingos ir Palangos parapijas. – O visiems sakiau, kad Priekulė – mylimiausia parapija.“

Susidariusią konfliktinę situaciją jautriai išgyvenantis kunigas teigė, jog situacija Priekulės parapijoje komplikuotis pradėjo 2008 m., kai padedant antstoliams atidarytas butas uostamiestyje, kuris buvo padovanotas šiai parapijai. „J. Galkienė mane apkaltino, jog kelerius metus jį nuomojau ir pasisavinau nuomos lėšas. Kaipgi aš galėjau nuomoti tą butą, jeigu neturėjau jo rakto? – retoriškai klausė pašnekovas. – Be to, ji mane kaltino lėšų liturginiams užtiesalams pasisavinimu. Betgi bankinį pavedimą atliko ji. J. Galkienė taip pat įtarė, kad norėjau pasisavinti paramos lėšas, skirtas šildymo įvedimui bažnyčioje ir vidaus remontui. Tačiau ir šios lėšos gi buvo pervestos būtent į parapijos banko sąskaitą. Visgi ji kreipėsi į policiją, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą. Iš policijos kovo mėnesį gavau atsakymą, kad priimtas nutarimas nepradėti ikiteisminio tyrimo, tačiau J. Galkienė šį sprendimą apskundė, todėl man dar teks lankytis policijoje.“

Interpretuoja įstatymus?

Kunigas neslėpė ankstesnės savo nuomonės apie J. Galkienę: „Inteligentiška, taktiška – pasitikėjau ja.“ Didžiausia savo klaida pripažino, kad atsisakė dviejų parašų būtinybės administruojant parapijos banko sąskaitą. Kun. D. Petkūnas teigė, jog kelerius metus J. Galkienė, nederindama su kunigu, parapijos administratoriumi, atliko visas bankines operacijas. „Paprašiau rašyti prašymą, kad banko sąskaita vėl būtų administruojama dviem parašais, bet ji atsisakė. Taigi tapau izoliuotas nuo bet kokio administracinio parapijos gyvenimo. Nustojau būti klebonu, tapau panašus į samdomą dvasinį darbuotoją, kurio pareiga – teikti dvasinius patarnavimus. Parapija nustojo būti panaši į liuteronų parapiją, kuriai pagal Bažnyčios įstatymus vadovauja kunigas su taryba.“

Kun. D. Petkūnas kalbėjo, jog parapijiečiai savaip supranta, interpretuoja Bažnyčios įstatymus ir situaciją. Jo teigimu, pagal Bažnyčios įstatymus išrinktą tarybą tvirtina bažnyčios vadovybė – konsistorija. „Tų dviejų asmenų nepatvirtino, nes pagal Bažnyčios įstatymus jie neatitiko parapijos nario statuso“, – dėstė pašnekovas.

Jis taip pat akcentavo, kad Bažnyčios įstatymai neleidžia parapijai nei pirkti, nei parduoti nekilnojamojo turto be konsistorijos sutikimo. Šiuo metu Priekulės parapijai priklauso liuteronų bendruomenės namai, buvusi klebonija Kairių kaime, butas uostamiestyje.

Kun. D. Petkūnas žadėjo savo garbę ir orumą ginti teisme. „Švari sąžinė man teikia stiprybės, – akcentavo jis. – Mane palaiko daug parapijiečių, kunigai.“

„Konsistorija gegužės 5 d. posėdyje nustatė, kad „Jutos Galkienės elgesys nesuderinamas su krikščioniška morale ir, remiantis bažnytine teise, toks asmuo negali toliau vykdyti pareigų“, – „Bangą“ informavo kun. D. Petkūnas.

Beje, vyskupas M. Sabutis į „Bangos“ prašymą pakomentuoti situaciją Priekulės evangelikų liuteronų parapijoje neatsiliepė.

NUOMONĖ

• Priekulės evangelikų liuteronų parapijos tarybos narys, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Alfredas Šiaulys: „Konsistorija – aukščiau už visuotinį parapijiečių susirinkimą. Ji nusprendė nepatvirtinti dviejų išrinktų narių ir įrašyti kitus, mažiau balsų surinkusius.

  Nekilnojamasis turtas – Bažnyčios, jis valdomas per konsistoriją, o bendruomenė juo naudojasi.

  Keliasdešimt susirinkusių parapijiečių nusprendė, kad nepatinka kunigas ir jį reikia keisti. Kažkam nepatinka, kad parapijos kasininkę paklausė apie pinigus? Manau, kad tie, kurie šaukdami ieško teisybės, nusiteikę priešiškai, turi daugiau palaikančiųjų. Esu parapijietis, palaikantis kunigą. Į bažnyčią einu melstis, o ne protestuoti.“