Priekulės kultūros centro vadovė jungs vandens ir kultūros krantus

Priekulės kultūros centro kolektyvas, ilgai gyvenęs be vadovo, praėjusią savaitę šiltai sutiko naująją direktorę Rūtą Steponavičienę. „Kandidatuoti į šias pareigas mane, profesionalią renginių organizatorę, paskatino ir pašaukimas, ir pasikeitusios gyvenimo sąlygos. Mano strategija – telkti darbuotojus bendrai veiklai ir geriems rezultatams“, – sakė ji.

Konkursui ruošėsi atsakingai
Konkursą Priekulės kultūros centro direktorės pareigoms laimėjusi R. Steponavičienė paspaudė ranką kitam pretendentui ir palinkėjo sėkmės. Ji sausio 10 d. pradėjo vadovauti kolektyvui.
„Kandidatuoti į šias pareigas mane paskatino ir kultūrinis pašaukimas, ir pasikeitusios gyvenimo sąlygos. Esu iš tų, kurie dažnai nekeičia darbų. Vasarą teko atsisveikinti su daugeliui gerai žinoma įstaiga VšĮ „Klaipėdos šventės“, kuri organizuoja didžiausius ir ambicingiausius Klaipėdos miesto renginius. Be to, apsigyvenau Klaipėdos rajone, todėl čia pradėjau žvalgytis darbo vietos“, – pasirinkimo priežastis vardijo naujoji direktorė. Profesionali renginių organizatorė, Klaipėdos universitete įgijusi režisieriaus profesinę kvalifikaciją, šiam konkursui ruošėsi labai atsakingai ir juokavo: jei nebūtų laimėjusi, pažinimo bagažas būtų likęs turtingas.
R. Steponavičienė gimė Klaipėdoje, bet jos giminės šak­nys siekia Telšius ir Varnius. „Žaviuosi savo seneliais, kurie puikiai bendrauja žemaitiškai, aš irgi. Mes mėgaujamės liaudies dainomis ir šokiais. Tai stengiuosi įskiepyti ir dviem mažamečiams sūnums, – prisipažino pašnekovė. – Man svarbus žmogaus identitetas, kuris daro mus išskirtinius.“

Puoselėti pamario krašto tradicijas
R. Steponavičienė patikino, kad pamario kraštas ją žavi. „Drevernoje ir Priekulėje lankydavausi savaitgaliais, vasarą čia atvykdavau į renginius, – kalbėjo ji. – Mažosios Lietuvos kraštui būdingą architektūrą primena tik įvažiavus į Priekulę namų fasadai, kurie reikalauja atnaujinimo. Tikiu ir viena ausimi girdėjau, kad Klaipėdos rajono savivaldybė kartu su seniūnija deda visas pastangas, kad senamiesčio gatvė gražėtų, skleistų ypatingą aurą. Šišioniškių tarmę puoselėjantys žmonės žadina viltį, jog ši tarmė bus išsaugota. Keletas kolegių puikiai komunikuoja šia kalba, todėl Priekulės kultūros centras su savo skyriais prisidės prie šios tarmės išsaugojimo ir populiarinimo. Džiugu, kad Priekulė išsiskiria stipria teatrine kryptimi. Dauguma lietuvininkų išpažįsta evangelikų tikėjimą, todėl dėmesys turi būti skiriamas ir šio tikėjimo puoselėjimui. 2022 m. šalyje paskelbti Mažosios Lietuvos metraštininkės Ievos Simonaitytės metais. Tradicinis Ievos Simonaitytės vardo premijos įteikimo vakaras vyks ketvirtadienį Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčioje renginyje „Tau – Didžioji Ieva – 125“.

Pagrindas – profesionali komanda
„Pirmoji pažinties savaitė su naujaisiais kolegomis maloniai nustebino. Pastebėjau, kad visi savo sričių profesionalai. Keletas darbuotojų – tikros Mažosios Lietuvos istorijos enciklopedijos. Priekulės Ernsto Vicherto mėgėjų teatras garsina ne tik Priekulę, bet ir visą pamario kraštą“, – dėstė R. Steponavičienė.
Ateityje kolektyvas atnaujins tradicinės kafijos gėrimą, prie kurios aptars planuojamus darbus, renginius. Trečiadienį numatytas kolektyvo susitikimas su rajono meru Broniumi Markausku. „Malonu ir naudinga, kad Klaipėdos rajono valdžia atvyksta į Priekulės kultūros centrą“, – sakė direktorė.
R. Steponavičienė įsitikinusi, jog direktorės vadovavimo strategija – telkti darbuotojus bendrai veiklai, taip pat ir rezultatams pasiekti. „Iš savo patirties darau išvadą, jog atsakomybės prisiėmimas – vienas iš sėkmingo ir kokybiško darbo aspektų. Nesvarbu, kokiose pareigose dirbtum. Susitelkimas ir bendradarbiavimas padės siekti aukštų rezultatų“, – teigė pašnekovė. Direktorės planuose – peržiūrėti Kultūros centro organizacinę struktūrą ir ją optimizuoti pagal turimus išteklius, kad taptų pat­rauklesne šiuolaikiškai veikiančia kultūros organizacija.
Anksčiau R. Steponavičienė dirbo renginių organizavimo įstaigoje „Klaipėdos šventės“ projektų vadove, jai teko laikinai vykdyti įstaigos vadovo funkcijas.
„Teko prisidėti organizuojant Europos vyrų krepšinio čempionatą, Didžiųjų burlaivių regatą, Lietuvos kultūros sostinę ir Jūros šventę“, – sakė direktorė.
Jos manymu, įstaigos vadovas turi būti geras vadybininkas, gebantis nustatyti prioritetus, tikintis ir pasitikintis savo komandos profesionalumu. „Kartu su kolegomis sieksime skatinti bendruomenę kuo labiau įsitraukti į Kultūros centro veiklą, – patikino pašnekovė. – Esame Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Netrukus išaiškės, koks bus šiųmetis finansavimas didiesiems Kultūros centro renginiams. Šią savaitę pradėsime organizacinius šių projektų darbus. Laukia planuotas iššūkis – buhalterijos centralizavimas.“
Ateities planuose – kuo labiau suartinti ir suburti Priekulės, Agluonėnų ir Drevernos kultūros centro skyrius. Tikisi pandemijai tolstant pakviesti visus susiburti, pasidalinti su bendruomene savo pasirodymais ir įsiamžinti istorinėje fotografijoje, kuri papuoš visų trijų skyrių sienas.
„Tikiu, kad daugiau surasime ir Kuršių marių identiteto, vasaros laivyno įtraukimo formų – bandysime sujungti vandens ir kultūros krantus“, – vylėsi R. Steponavičienė.

Virginija LAPIENĖ
Vilijos BUTKUVIENĖS nuotr.