Prisikėlimo džiaugsmui atverkime širdis

Rytoj, Velykų rytą, džiaugsmingai skambės bažnyčių varpai: Kristus prisikėlė. Tai dvasinio pavasario šventė, skatinanti žmones atsinaujinti, išsilaisvinti iš savo ribotumų, sunkumų, liūdesio. Ir patirti prisikėlimo džiaugsmą – tikėjimo, meilės ir vilties vaisių.

Apie tai kalbėjomės su Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonu kanauninku Viktoru Aču.

Dvasinio atgimimo šventė

– Ką primena šv. Velykos žmonėms?

– Velykų šventė susijusi su įvairiomis pasaulyje esančiomis tradicijomis, bet Velykų esmė išlieka ta pati. Kristaus prisikėlimo dėka šv. Velykos žmogui yra pilnutinio atsinaujinimo, dvasinio pavasario, dvasinio atgimimo šventė. Kristaus prisikėlimo dėka šv. Velykos tampa kiekvieno žmogaus pasikeitimo džiaugsminga švente. Kančios, skausmai, išdavystės, gundymai, liūdesys, nesėkmės, vargai dažnai daugeliui – kasdienis užburtas ratas, kuris sukasi ir žmogaus viduje. Išgyvendami Kristaus prisikėlimo džiaugsmą, tikintieji turi galimybę išsilaisvinti iš to. Šv. Velykos krikščioniui reiškia pereiti per gyvenimo „Raudonąją jūrą“ ir išsivaduoti iš savo ribotumų, sunkumų, nesėkmių, vertybinių trūkumų, pereiti iš nelaisvės ir tamsos į laisvę ir šviesą.

– Šv. Velykos nuteikia linksmumui. Kokia gilesnė to linksmumo prasmė? Kas išreiškia džiaugsmą?

– Tikintieji visada stengiasi būti linksmi, nes Dievas pradžiugino pasaulį savo Sūnaus prisikėlimu. Dėl šio prisikėlimo įvykio žmogus žino, kad pats baisiausias jo priešas – mirtis yra nugalėta. Kiekvieno žmogaus laukia garbingas prisikėlimas, ir kiekvienas žmogus gali pasiekti amžinojo gyvenimo džiaugsmą. Žinoma, reikia skirti džiaugsmą nuo malonumo, nes malonumas yra jausmų reiškinys, o džiaugsmas – dvasinis išgyvenimas. Džiaugsmas yra tikėjimo, meilės ir vilties vaisius. Kuo daugiau išauga mūsų meilė Dievui, kuo labiau Juo pasitikime ir kuo labiau dega mumyse amžinojo gyvenimo viltis, tuo labiau įsigali mumyse tikrasis džiaugsmas.

Bendruomenėje melsis ir dalinsis

– Džiaugsmas tęsiasi ir savaitę iki Atvelykio?

– Pats prisikėlimo įvykis tikinčiam žmogui toks svarbus, kad Bažnyčia panoro jį įprasminti didžiule ir ilgai trunkančia švente. Tad Velykų šventės džiaugsmas tęsiasi ne tik iki Atvelykio, bet ir iki Sekminių. Todėl penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, kurioje kaip niekad daug giedame linksmą „Aleliuja“ Viešpačiui, kad Jis pats būdamas amžinas, padovanojo žmonijai tai, ko niekas kitas negali padovanoti, t. y. amžinojo gyvenimo viltį.

– Kokios šiemet šv. Velykos Priekulės parapijos žmonėms ir Jums?

– Manau, kad šv. Velykas kaip visuomet leisime kartu, didžiuliame žmonių susibūrime ir gražioje liturgijoje. Smagu mums kartu melstis ir dalintis amžinojo gyvenimo viltimi. Atvelykio dieną bendruomenėje prie bažnyčios patirsime margučių ridenimo šventę. Kasmet bendruomenė vis labiau susilipdo, vis daugiau vieni su kitais susipažįsta. Manau, šiemet Velykų šventės praeis dar smagiau nei įprastai. Man Velykų šventės – pačios gražiausios ir prasmingiausios. Labai jų laukiu.

Žinią skelbs naujas varpas

– Kokiais naujais akcentais šiemet papildytas šv. Velykų šventimas Priekulės parapijoje?

– Labai džiaugiuosi, kad šiemet į švenčių organizavimą aktyviai įsijungė parapijos pastoracinė Taryba. Manau, jos bus komunikabilesnės, organizuotesnės ir turiningesnės. Šiemet Velykose skambės naujasis bažnyčios varpas, bus suorganizuota margučių ridenimo šventė. Labai prasmingai įžengėme į Velykas Kryžiaus kelio procesija Priekulės miesto gatvėmis. Artėjant šv. Velykoms, manau, patirsime ir kitų gražių parapijos aktyvo iniciatyvų.

– Galite patvirtinti, kad prisidedantieji prie šventės labiau ją jaučia, išgyvena?

– Tikrai taip. Kristaus prisikėlimo džiaugsmą galime patirti tik švęsdami bendruomenėje. Čia tikintieji drauge patiria Dievo artumą, dalijasi dvasinėmis dovanomis, jaučia šventės sakralumą ir peržengia kasdienę monotoniją bei medžiaginius rūpesčius. Kita vertus, sakoma, kad pasidalintas skausmas – pusė skausmo, pasidalintas džiaugsmas – dvigubas džiaugsmas.

Viešpačiui pašvęstoji tradicija

– Didysis šeštadienis baigiasi Velyk­nakčiu. Pakomentuokite šias apeigas.

– Ši naktis pagal labai seną tradiciją yra Viešpačiui pašvęstoji, todėl tikintieji su žiburiais rankose susirenka parapijos bendruomenėje švęsti Kristaus pergalės prieš mirtį įvykio. Šios nakties pamaldos – keturių dalių: Žiburių, Žodžio, Krikšto ir Aukos liturgijos. Pirmiausia yra Žiburių liturgija. Joje pašventinama šviesą ir šilumą skleidžianti ugnis, užžiebiama Kristų vaizduojanti Velykų žvakė, kuri iškilmingai atnešama prie altoriaus dėkojant Dievui, kad Kristus mums šviečia. Tada laikydami rankose nuo velykinės žvakės uždegtas žvakes tikintieji gieda velykinį šlovinimą ir džiūgauja, kad Kristus juos atpirko, iš tamsos išvadavo. Po to – Žodžio liturgija. Skaitomi Senojo Testamento skaitiniai, į kuriuos atliepiama psalmėmis, palydima malda. Numatyti septyni skaitiniai, kurie tikintiesiems primena visą išganymo istoriją nuo pasaulio sukūrimo iki naujosios Sandoros. Senojo Testamento skaitiniai skaitomi degančios velykinės žvakės šviesoje pažymint, kad tik prisikėlęs Kristus leidžia mums visiškai juos suprasti. Po to giedamas garbės himnas, uždegami visi bažnyčios žiburiai, suskamba varpai. Taip skelbiama Naujojo Testamento pradžia, Kristaus gimimo džiaugsmas, šiuo atveju jungiamas su jo prisikėlimo džiaugsmu. Po to malda ir skaitinys iš laiško romiečiams, kalbantis apie Kristaus mirtį bei prisikėlimą bei nusakantis Krikšto prasmę, ir iškilmingai giedama Kristaus prisikėlimo džiaugsmu spinduliuojanti aleliujinė psalmė. Iškart po psalmės skaitoma Evangelija, skelbianti džiugią ir pagrindinę tikėjimo žinią, kad Kristus tikrai prisikėlė. Trečiojoje pamaldų dalyje – Krikšto liturgijoje – tikintieji gieda Velyknakčiui skirtą Visų Šventųjų litaniją ir meldžia, kad visi, kurie pašventintu vandeniu bus pakrikštyti ar bent pašlakstyti, liktų Dievui ištikimi. Tada iškilmingai pašventinamas vanduo ir atnaujinami Krikšto pažadai. Aukos liturgijoje tikintieji aukoja atnašas, maitinasi dangaus duona, priima iškilmingą palaiminimą. Pridera, kad pabaigoje kunigas palaimintų Velykų valgius.

Iš prisiminimų – Velyknakčio žvakė

– Ar rytą bus Prisikėlimo procesija Priekulėje?

– Velykų rytą džiaugsmingai varpams ir giesmėms skambant apie bažnyčią nešime Švenčiausiąjį tris kartus. Ši procesija liudys apie keliaujantį pas žmones Prisikėlusį Kristų, kuris leidžiasi sutinkamas gyvenimo kelyje. O žmonės, sutikę Jį, leidžiasi kartu su Juo per gyvenimą į Prisikėlimo garbę danguje.

– Kokie Jūsų prisiminimai iš vaikystėje švęstų Velykų?

– Šv. Velykose labiausiai patikdavo Didįjį ketvirtadienį šv. Mišių pabaigoje, užgavėjus varpams kleketuoti mediniais skambučiais, Didįjį penktadienį žiūrėti, kaip klebonas prieš apeigas parpuola ant žemės ir kažką mąsto, galvą padėjęs ant labai gražios išsiuvinėtos purpurinės pagalvės, šv. Velykų naktį deginti žvakę, nuo medžio kamieno nusilaužus kempinę uždegti šventintoje ugnyje ir sukant ant vielos nešti smilkstančią namo, ankstų Šv. Velykų rytą dalyvauti prisikėlimo procesijoje, su namiškiais prie bendro stalo išbandyti pasirinkto margučio stiprumą, su kitais vaikais žaisti žaidimus bei valgyti pagal seną receptą senobinėje duonkepėje mamos keptą gardų mielinį pyragą.

Linkėjimas: išsilaisvinti ir keltis

– Kokios bus Jūsų šv. Velykos?

– Mano šv. Velykos bus pilnos maldos, turtingos liturgijos šventimu, paįvairintos žaidimais, pagardintos šventiniais valgiais ir, be abejo, pasižyminčios ypač šiltais santykiais tarp artimų žmonių bei parapijiečių.

– Koks Jūsų palinkėjimas šv. Velykų proga „Bangos“ skaitytojams?

– Linkiu, kad žvelgdami į Prisikėlusįjį žmonės atpažintų savo nepaprastą didybę ir orumą, kad realiai patirtų prisikėlimo džiaugsmą, kad priėmę Viešpaties pagalbą ir gydančią malonę, išsilaisvintų, t. y. pamestų visa, kas slegia jų gyvenimus – negatyvumą, priekaištus, tuščius plepalus, liūdesį, apsnūdimą, baimę, perdėtą rūpinimąsi savimi, kartėlį, priešiškumą, pyktį, nerimą dėl ateities, pesimizmą, nepasitenkinimą, kitų teisimą. Ir kad mėgautųsi malda, tyla, ramybe, entuziazmu, atleidimu, padrąsinimu, paguoda, kantrumu, dėkingumu, tiesa, teisingumu, skirtingumu, smalsumu, įvairove. Dievas mus myli, Jis dėl mūsų tapo žmogumi, mirė ir prisikėlė! Mes taip pat kelsimės, kad karaliautume su Juo, todėl neverta liūdėti!

Parengė Virginija LAPIENĖ