Protingų patarimų nereikia
Ar jums kartais taip nepasitaiko, kad skaitydami kokias nors protingų žmonių protingas mintis nejučiomis save pagaunate, jog taip pat ir pats buvote pagalvojęs? Bet štai kažkas tas mintis sukonkretino, surašė ir paleido į viešumą.
„Mūsų valdžia priima labai daug sprendimų, tarp jų – daug blogų sprendimų, kurių priežastys gali būti dvi – bukumas ir korupcija arba jų mišinys“, – dar 2008 m. sakė vienas geriausių Lietuvos ekonomistų Raimundas Kuodis. Deja, nuo to laiko jokio proveržio nėra. Tad panašias mintis ekspertas viešumoje aktualizuoja ir šiandien.
R. Kuodis karčiai pastebi, kad dabar valdžia bet kokį pinigų leidimą geba visuomenei pristatyti kaip ekonomikos pagyvinimą, bet juk tai – ne ekonomika, o tiesiog pinigų švaistymas. Jis atkakliai tebekartoja, kad visgi korupcijos ir švaistūniškumo apraiškoms yra veiksmingas priešnuodis: vertinant viešuosius projektus, pagaliau reikia imtis atlikti išlaidų ir naudos analizę. Tai yra būtina kovojant su privačiais interesais visuomenės gerovės sąskaita. Šiuo eksperto patarimu, siūlomu jau dešimtmetį, iki šiol nepasinaudojo nė viena valdžia, nepaisant to, kokios partijos buvo valdančiosios.
Tokių pavyzdžių, kai nepaisoma, ar tikrai naudingai išleidžiamos savivaldybės, valstybės ar europinės lėšos, kiekvienas rastume pasidairęs kasdienėje aplinkoje. Gargžduose klasikiniu pavyzdžiu yra tapę suoliukai už 5 000 tuometinių litų, kai buvo rekonstruojama Klaipėdos gatvė. Tuomet gi bandyta įteigti, kad jie ypatingi: esą žiemą sėdint užpakalis nešals, o jų kokybė esanti aukščiausios rūšies. Deja, nepraėjus nė metams jie jau buvo remontuojami. Juoką pro ašaras tebekelia ir Kvietinių gatvės atkarpa ties parku, kur esą skandinavišku stiliumi padarytos įvažos, jose dar ir medžiai susodinti. Kai kurie iš jų jau nudžiūvę. Įvažos žiemą prisnigus neišvalomos. O dar, pasirodo, pagal taisykles prie kiekvienos reikėjo pastatyti parkavimo ženklą, kurių dabar – miškas. Viskas kainavo nemažus pinigus. O rezultatas koks? Gražu? Ne. Patogu? Ne. Racionalu? Irgi ne. Taigi, klausimas lieka atviras: ar išlaidos atitinka naudą? Šie mūsų pavyzdukai – kuklūs, o jei milijonines ES lėšas pakapstytume?
Premjero patarėjo finansų klausimais postą savo noru palikęs Stasys Jakeliūnas duodamas interviu „Veido“ žurnalui neslėpė pažinęs, kaip veikia politinė virtuvė. Jo nuomone, dabartiniai politikai nepajėgūs ne tik spręsti valstybės esminių sisteminių ir giluminių problemų – dauguma jų net nepajėgūs jų suvokti. Politinės partijos daugiausia tapusios įdarbinimo ir verslo klubais, kuriuose svarbiausi yra interesai ir viešieji ryšiai, o valstybės valdymui ir reikalams skiriama mažoji dalis dėmesio ir laiko. „Nėra kompetencijos, atsakomybės, tęstinumo“, – akis mums atveria S. Jakeliūnas.
Akivaizdu, kad mūsų politinę sistemą reikia gydyti – tuo įsitikinęs finansų ekspertas ir apramina, kad nebūtinai keisti jos struktūrą, bet privalu nustatyti tam tikrą atranką, filtrus. Nes dabar į politiką gali ateiti bet kas. Reikia naujų lyderių iš visuomenės, iš verslo, politologai turėtų atsibusti, inicijuoti diskusijas ir siūlyti sprendimus. Jo pastebėjimu, tokių žmonių Lietuvoje yra. Paprasčiausiai visi arba nesitiki, jog tą galima padaryti, arba gyvena pakankamai patogų gyvenimą, kad ir versle. Žmonės yra prisiderinę prie politinės konjunktūros, naudojasi ES pinigais, yra susitvarkę savo asmeninį gyvenimą ir nemato prasmės, reikalo bei galbūt galimybių kažką keisti. „Tuos patogius gyvenimus reikėtų šiek tiek atidėti į šalį ir daugiau dėmesio bei pastangų skirti valstybės reikalams. Tada turėsime kitokią valstybę ir kitokius politikus. Kol to nebus, tol mes čia vegetuosime, virkausime, kentėsime arba emigruosime, tačiau dėl to tikrai mažai kas keisis“, – perspėja ekspertas. Jam atitaria ir kitas ekspertas Gitanas Nausėda, tvirtinantis, kad Lietuvoje neišnaudojamas intelektualių pajėgų potencialas.
Bet kol protingi, kompetentingi žmonės nebeapsikęs ir supras, kad ir jų patogus gyvenimas sugrius, reikės dar gerokai lukterėti. Matyt, turės atsitikti dar labiau sukrečiančių dalykų mūsų politiniame, ekonominiame, visuomeniniame gyvenime, kad jie aukotųsi vardan valstybės reikalų pirmaeiliškumo.
O kol kas geriausių patarėjų viešumoje išsakytas mintis vėl užgožia pastaruoju metu ypač paaštrėjęs politikų badymasis pirštais ieškant kvailesnių ir kaltesnių. Juk rasi iešmininkus – rasi kelią ir į naujos kadencijos Seimą.
