Rajono keliai – vieni iš prasčiausių Lietuvoje
Po susitikimo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje susisiekimo ministras R. Masiulis su Savivaldybės vadovais, Administracijos skyrių vedėjais, specialistais vyko apžiūrėti kelių Dauparų–Kvietinių, Kretingalės seniūnijose, Slengiuose.
Klaipėdos rajonas pagal kelių būklę yra trečias nuo galo – nedžiugią žinią atvežė penktadienį rajono Savivaldybėje viešėjęs LR susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Blogiau nei pas mus yra tik Šilalėje ir Raseiniuose. „Panašu, kad Klaipėdos rajonas neturėjo savo atstovų valdžios institucijose“, – juokavo susisiekimo ministras ir užtikrino, jog situacija keisis: visų Lietuvos kelių būklė bus vienodinama.
Sistemingas planavimas padės pasivyti
Anot R. Masiulio, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos per pusantrų metų inventorizavo Lietuvos kelius tam, kad būtų galima pereiti prie sistemingo kelių tvarkymo. „Anksčiau nuoseklaus plano, metodologijos, kaip gerinti situaciją, nebuvo. Vykdavo chaotiškas prišokimas prie darbų, galbūt net iš dalies politinio spaudimo būdu. Dabar automobilių kelių direkcija planuoja kiekvienais metais specialia technika skenuoti kelius ir nuolat atnaujinti duomenų bazę informacinėje sistemoje. Tai leis matyti progresą, toliau reitinguoti rajonus. Informaciją internete galės stebėti patys gyventojai, uždavinėti klausimus ir pan. Kelių tvarkymo planavimas bus sistemingas, vykdomas ne pagal politines nuostatas, o pagal objektyvius kriterijus. Daugiau pajėgų bus telkiama tuose rajonuose, kur situacija prasčiausia. Vadinasi, Klaipėdos rajonui dėmesys padidės, nes visų šalies kelių būklė turi vienodėti. Kol kas geriausia padėtis Marijampolėje, nuo kurios Klaipėdos rajonas dar labai toli“, – palygino susisiekimo ministras R. Masiulis.
Investicijoms trukdo biurokratizmas
Susisiekimo ministras pastebėjo, kad įgyvendinant europinius projektus išryškėjo kita problema – Savivaldybėse stinga gerų specialistų, projektai dažnai paruošiami nekokybiškai, jie atmetami, koreguojami, o laikas eina ir ne visada suspėjama investuoti gautas lėšas. Neatsitiktinai Susisiekimo ministerija, siekdama užtikrinti, kad ES fondų investicijos būtų laiku ir tinkamai panaudotos, kreipėsi į savivaldybes su raginimu atsakingiau planuoti projektų įgyvendinimo terminus. 2014–2020 metų ES fondų investicijų laikotarpiui įpusėjus savivaldybių projektams išmokėta tik 14 proc. visų skirtų lėšų ir kyla reali rizika, kad dėl nuolat atidedamų paraiškų pateikimo terminų suplanuoti projektai gali būti neįgyvendinti, o jiems skirtos investicijos prarastos.
Susitikime su susisiekimo ministru dalyvavęs Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus oponavo, jog kartais vėluojama ne dėl to, kad būtų blogas projektas ar specialistai netinkamai atliktų savo darbą – atsiranda pakeitimų, todėl išties reikia korekcijų. „Pasitaiko, kad žmonės iš mokėjimo agentūrų neturi supratimo apie statybas, tad sudėtinga viską suderinti, daugiau kreipiamas dėmesys į kablelius, brūkšnius, o ne į esmę. Procesą apsunkina biurokratizmas. Tačiau yra ir puikių specialistų, su kuriais dirbti – malonumas“, – dėstė A. Ronkus.
Daugiausia lėšų – „Rail Baltica“
LR Seimo narys Bronius Markauskas, kurio kvietimu R. Masiulis ir viešėjo rajone, domėjosi, ko Lietuva gali tikėtis iš Europos Sąjungos nauju finansavimo laikotarpiu. „Bendruoju mastu situacija neturėtų pablogėti. Tik įstojus į ES daugiau dėmesio buvo skiriama keliams, o dabar koncentruojamasi į geležinkelius. Daugiausia investicijų reikalauja „Rail Baltica“ projektas (geležinkelio linija sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasitelkus geležinkelio keltą, Helsinkį – aut. past.). Keliams atiteks mažiau, tačiau bendroje sumoje neturėtume pralošti. Dar vienas nežinomasis – karinis mobilumas, kuriam numatyta 6 milijardai Eur kitoje finansinėje perspektyvoje. Dar nėra tiksliai apibrėžta, kas galės į šią paramą pretenduoti, šiuo metu konsultuojamės, aiškinamės. Vis dėlto tai orientuota mūsų regionui, suma didelė – žiūrėsime“, – viltingai apie ateitį kalbėjo susisiekimo ministras.
Išklausė seniūnų godas
Visuomenės bei verslo atstovai, seniūnai turėjo nemažai konkrečių klausimų susisiekimo ministrui. Veiviržėnų seniūnijos seniūnė Edita Sluckienė atkreipė dėmesį į regioninį kelią Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas. „Tai per miestelio centrą einanti pagrindinė Klaipėdos gatvė, kurioje nėra šaligatvio, tik išdužusios skeveldros. Reikalinga perėja bažnyčios link. Būtina užtikrinti saugumą, jau pernai viena moteris nukentėjo“, – apie grėsmę keliančią situaciją kalbėjo Veiviržėnų seniūnijos seniūnė.
Susisiekimo ministras R. Masiulis informavo, jog visas perėjas numatyta sutvarkyti iki 2022 m., naujų pėsčiųjų perėjų prioritetinę eilę planuojama parengti iki 2019 m. Administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjo A. Ronkaus žiniomis, Veiviržėnų seniūnijos seniūnės minėtas kelias yra Lietuvos automobilių kelių direkcijos akiratyje. Planuojama nuo seniūnijos iki bažnyčios atlikti kelio paprastojo remonto darbus ir sutvarkyti pėsčiųjų takus.
Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė akcentavo, jog Priekulės miestas yra unikalios architektūros, tačiau apmaudu, jog užmirštas. „Kelias Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Priekulė yra mūsų Klaipėdos centrinė gatvė, tačiau atrodo it po Antrojo pasaulinio karo“, – liejo apmaudą seniūnė. „Yra rengiamas projektas tiek kelio, tiek prieigų, pėsčiųjų takų. Darbai numatomi iš europinių lėšų, nemažą dalį prisidės Automobilių kelių direkcija. Dabar vyksta projektavimo darbai. Savivaldybės užduotis bus nuo kolonėlės iki tilto sutvarkyti dviračių, pėsčiųjų takus, įrengti apšvietimą, lietaus kanalizacijos tinklus“, – vardijo A. Ronkus.
