Rajono šiukšlių bėdoms įvertinti pasikvietė viceministrą

Praėjusį penktadienį Klaipėdos rajone viešėjo LR aplinkos viceministras Almantas Petkus. Seimo nario Petro Gražulio kvietimu į Gargždus atvykusiam ministerijos atstovui teko kapstytis šiukšlių problemose. Rajono politikai buvo suinteresuoti išsiaiškinti ministerijos poziciją dėl Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) pakelto „vartų“ mokesčio įvežant šiukšles į Dumpių sąvartyną. Apie aukšto pareigūno viešnagę sužinoję gyventojai svečiui išsakė ir savo godas.

Ėmėsi revoliucijos prieš KRATC

Aplinkos viceministro viešnage Klaipėdos rajone pasirūpino Savivaldybės tarybos opozicija – partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai bei partijos delegatas Seime P. Gražulis. Kaip vėliau įvardijo opozicijos lyderis Sigitas Karbauskas, viceministro A. Petkaus vizitas buvo susijęs su išorinėmis problemomis. Daugiausia – komunalinių atliekų tvarkymu.

Priminsime, kad KRATC septynioms regiono savivaldybėms dar pernai padidino „vartų“ mokestį į Dumpių sąvartyną įvežamoms atliekoms. Klaipėdos rajonui šis mokestis šoktelėjo 2,5 karto. KRATC tokį pokytį grindžia Europos Sąjungos reikalavimais. Esą ES yra nustačiusi griežtus atliekų perdirbimo ir rūšiavimo reikalavimus, kurių KRATC privalo laikytis. Jau pasiekta, kad į sąvartyną būtų atvežama ne daugiau kaip 50 proc. regione susidariusių biologiškai skaidžių atliekų. Perdirbtos ir išrūšiuotos atliekos deginamos „Fortum“ termofikacinėje jėgainėje Klaipėdoje, su kuria KRATC yra sudaręs ilgametę sutartį.

Dėl pakelto įkainio mūsų ir dar kelių rajonų savivaldybės su KRATC įsivėlė į teisinius ginčus. Tačiau kol kas nepavyko įrodyti, kad mokestis pakeltas nepagrįstai.

Visgi Klaipėdos rajono savivaldybė rado išeitį, kaip bent penktadaliu sumažinti KRATC sumokamų lėšų. Viešoji įstaiga „Gargždų švara“ su Savivaldybės palaiminimu inicijavo konkursą ir rado kitą įmonę, galinčią rūšiuoti ir utilizuoti visas rajone susidarančias atliekas. Konkursą laimėjo UAB „Ekonovus“. Ji yra ir rajono atliekų vežėja. Tokiu būdu Savivaldybė atliekas rūšiuos savarankiškai ir į „Fortum“ jėgainę veš be tarpininko KRATC. Skaičiuojama, kad taip bus sutaupyta apie 20 proc. išlaidų, anksčiau mokėtų KRATC.

Sieks keisti valdymą

Su viceministru A. Petkumi susitiko Seimo narys P. Gražulis, rajono Savivaldybės vicemeras Kęstutis Cirtautas, Administracijos direktorius Česlovas Banevičius, Tarybos nariai S. Karbauskas, Regina Kernagienė, Viktoras Kura, taip pat Administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus atstovai bei KRATC direktoriaus pavaduotojas Arūnas Danielius.

A. Petkus patvirtino, jog ministerijai žinoma apie Klaipėdos regione susidariusią situaciją, kai net 88 proc. KRATC akcijų valdo Klaipėdos miesto savivaldybė, o likusią dalį dalijasi 6 savivaldybės. Klaipėdos rajono savivaldybė valdo tik 0,8 proc. KRATC akcijų. „Regioninių atliekų tvarkymo centrų bėda ta, kad didžiosios savivaldybės negirdi mažųjų. RAC’uose reikia racionalumo, todėl ieškome būdų, kaip į šiuos darinius deleguoti Aplinkos ministerijos atstovus, kurie tarsi atliktų arbitro vaidmenį“, – kalbėjo viceministras. Jam rajono politikai išsakė poziciją, kad KRATC ateityje galėtų tapti valstybine įmone.

Atsiskyrimą įvertino skeptiškai

Visgi daugiausia ginčų įplieskė jau minėtos „vartų“ mokesčio korekcijos ir Klaipėdos rajono savivaldybės revoliucinis užmojis savarankiškai rūšiuoti atliekas. KRATC direktoriaus pavaduotojas A. Danielius priminė, kad 7 regiono savivaldybės yra įsiparei­gojusios įgyvendinti ne tik ES standartus, bet ir valstybinį bei rajoninius atliekų tvarkymo planus. O juose atliekų tvarkymo sistema nustatyta iki 2020 m. Esą dėl to paties KRATC yra įsipareigojusi iki 2015 m. Dumpių regioniniame sąvartyne pastatyti 41,6 mln. Lt vertės atliekų rūšiavimo gamyklą ir pati imsis modernaus atliekų rūšiavimo. Anot KRATC atstovo, Klaipėdos rajonas nepaiso susitarimo kurti bendrą atliekų tvarkymo sistemą regione ir neįvertina visų ateities perspektyvų.

Viceministras A. Petkus „Bangai“ vėliau irgi įvardijo, kad rajono planas atsiriboti nuo KRATC yra drąsus. „Kol nėra normalaus įrenginio regione, Savivaldybė gali rūšiuoti atliekas. Bet kai KRATC’e atsiras įrenginys, kuris gali visą srautą atliekų išrūšiuoti, aš bijau, kad mažą atliekų kiekį tokiu pat lygiu rūšiuojanti savivaldybė negaus norimos naudos. Neišloš, tikrai neišloš“, – skeptiškai rajono iniciatyvą įvertino viceministras.

Su juo vėliau susitiko ir pavieniai rajono gyventojai, taip pat dalies sodininkų bendrijų atstovai, kurie ginčijo Savivaldybės tarybos priimtą tvarką dėl šiukšlių rinkliavos dydžių ir jų apskaičiavimo.

• Sigitas KARBAUSKAS, Tarybos narys:

  – Viceministro vizitas buvo skirtas išorinėms komunalinių atliekų tvarkymo problemoms spręsti. Vidinių irgi turime, tačiau jas spręsti galime Taryboje. Per susitikimą ieškojome modelių, ką būtų galima daryti su KRATC, kuriame situacija vis labiau nevaldoma, o Klaipėda valdo didžiąją dalį akcijų. Norėjome išsiaiškinti, kiek ji gali diktuoti sąlygas kitoms regiono savivaldybėms.

  Su A. Petkumi taip pat aptarėme ir dviejų nelegalių sąvartynų Medikiuose ir Baičiuose likimą. Didžioji dalis tokių sąvartynų Lietuvoje buvo panaikinta 2007–2013 m. ES finansavimo laikotarpio lėšomis, tačiau šie du sąvartynai liko. Viceministras žadėjo pasidomėti, ką su jais padarius.

  Svečias taip pat domėjosi ir praėjusiame Tarybos posėdyje pakeista atliekų deklaravimo tvarka, išaiškino, kad fiziniams asmenims turi būti leidžiama deklaruoti atliekas. Taip pat gyventojai neturėtų mokėti rinkliavos, jei neturi konteinerio ir šiukšlių vežimo paslauga neteikiama.

• Kęstutis CIRTAUTAS, Savivaldybės mero pavaduotojas:

  – Savarankiškai rūšiuodama atliekas Savivaldybė ieško rinkliavos atpiginimo variantų. Mūsų tikslas yra paprastas ir suprantamas – KRATC nustatyti mokesčiai dabar akivaizdžiai yra neteisingi, dėl ko su jais dalyvaujame teismuose. Taip, mes žinome, kad KRATC dalyvauja europiniame projekte ir yra numatęs statyti rūšiavimo gamyklą. Tačiau pagal anksčiau centro pateiktą metodiką mūsų netenkina rūšiavimo sąlygos. Savivaldybė intensyviai domėjosi rūšiavimo sistema Europoje, ir viešint Lenkijoje išaiškėjo, kad ten deginimui ir energijai išgauti tinkamos atliekos priduodamos nemokamai. Estijos variantas dar įdomesnis – už energijai išgauti tinkamų atliekų toną teršėjams net primokama. O KRATC atveju išeina taip, kad mes duodame malkas ir dar už jas primokame.

  Net viceministras paminėjo, kad „Fortum“ yra privati kompanija ir tokių steigti esą nebebus leista, ateityje atliekų deginimo gamyklos būtų valstybinės. Klaipėdos apskritis ir KRATC tarsi žengė pionierišką žingsnį ir su šia jėgaine pasirašė 20-ies metų sutartį. Tačiau „Gargždų švara“ surengė konkursą ir atsirado vežėjas, kuris pagal ES normatyvus pats rūšiuos atliekas ir tieks tiesiai „Fortum“. Jei mums, Savivaldybei, tai bus pigesnis variantas, kodėl tai negali būti alternatyva? Tiesiog ieškome pigesnių variantų, gyvenimas verčia.