Reformos viražai
Jeigu jums pasisekė užsiregistruoti pas trečiojo lygio sveikatos įstaigos gydytoją specialistą ir gavote vizitą po kelių dienų, tai, kaip sakoma, esate laimės kūdikis. Įdomu, ar tokių atvejų pastaruoju metu Lietuvoje iš viso yra? Net privačiose medicinos klinikose ir net nuolatiniai jų klientai pas specialistą negali patekti tada, kada jiems būtina: pacientui, mokančiam nemažus pinigus, tenka sukaupti jėgas ir išgyventi iki vizito, kuris galbūt paskiriamas tik po savaitės, o neretai ir dar vėliau. Tai ką gi bekalbėti apie valdiškas medicinos įstaigas, kuriose eilės lyg ledynmetyje įšalusios?
Ligonių kasos duomenimis, eilės paskutinį vasaros mėnesį pas dešimtadalį medikų specialistų ilgesnės nei pernai ir užpernai rugpjūtį. Įstatyme numatyta, kad pas šeimos gydytoją pacientas vizitą turi gauti per 7, o pas specialistą – per 30 dienų. Tačiau kiekvienas turime savo patirtį, kad, deja, realybė yra visai kitokia.
Ne kartą Lietuvoje reformuota sveikatos apsaugos sistema pati rimtai serga. Nė viena reforma jokių besikeičiančių valdžių nebuvo iki galo įgyvendinta, nors kiekviena reforma būdavo pristatoma kaip proveržis efektyvinant paslaugas, administravimą, keliant gydytojų kvalifikaciją ir t. t. Po įvairiausių „efektyvinimų“ pacientams likdavo aišku: sugebėsi išlaviruoti pats – tai išliksi, išgyvensi, o jei ne – tai jau ir ne. Tokia ne Dievo valia, o reformos kaina.
Dabar vėl griaudėja naujos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos trimitai. Apie ją Sveikatos apsaugos ministerija garsiai prabilo jau prieš pusantrų metų. Pirmiausia visuomenei pakištas finansinis saldainiukas: reformai krūvą pinigų iš ES fondų gausime – net per 800 000 milijonų eurų! Kaip gi jų nepaimsi? Akyse raibuliuoja skaičiukai, o koks reformos įgyvendinimo planas? Kaip gyvensime čia, apačiose? Kaip po pertvarkos eisis rajonų ligoninių, poliklinikų veikla? Paklausti sveikatos įstaigų vadovai tik gūžčiodavo, o ir tebegūžčioja pečiais: nieko nežinome, nuo mūsų niekas nepriklauso, ateitis miglota. Tuo tarpu ministerija pagaliau pristačiusi savo planą iš viršaus sako, kad vietose savąjį planą turi sugalvoti ir savivaldybės, ir vos kvėpuojančios vietos sveikatos įstaigos. Ar tikrai jos pajėgios tarsi burtininkai ištraukti genealių idėjų, jei viršūnės jas tik popierines turi?
Štai Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai pripažįsta, esą nors eiles siekiama trumpinti ne vienus metus, rezultatai ne tokie, kokių norėtųsi. Aišku, tikimasi, kad eilės mažės savivaldybėse per reformą įkūrus sveikatos centrus. Mat reformoje gudriai numatoma, jog 80 proc. paslaugų žmonėms pirmiausia būtų suteikta būtent jų gyvenamoje teritorijoje. Tokiu būdu turėtų sumažėti pacientų, besikreipiančių į tretinio lygio paslaugas teikiančias sveikatos priežiūros įstaigas, skaičius, tada, savaime aišku, sumažėtų ir laukimo terminas. Toks planas, žinoma, „efektyvus“ popieriuje. O pacientui tai reiškia, jeigu jo atvejis nebus pripažintas sunkus, jis turės nueiti kryžiaus kelius, kol pateks į aukštesnio lygio medicinos įstaigą.
Galva neišneša, kaip 80 proc. kokybiškų paslaugų pagal reformos planus bus suteikiama vietose, jei rajonų savivaldybių medicinos įstaigose jau dabar stinga gydytojų, medicinos personalo? Dauguma vietos gydytojų yra pasiekę senjorų amžių, jie bet kada gali išeiti iš darbo, o jauni medikai, nors jiems savivaldybės, tarp jų ir Klaipėdos rajono savivaldybė, kuria skatinimo programas, į periferiją nesiveržia. Jaunimas nemato karjeros, tobulėjimo perspektyvos.
Neseniai viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad pusė – 50 proc. apklaustų šalies gyventojų nėra informuoti apie SAM siūlomą asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą ir jos tikslus. Dauguma – net 63 proc. apie tokią reformą žinančių gyventojų pesimistiškai vertina reformos efektyvumą ir naudą, kad esą ji padės pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir jų prieinamumą, taip pat sumažins eiles ir panaikins šešėlį gydymo įstaigose. Tačiau visgi 23 proc. apklaustųjų tiki, kad reforma išspręs minėtas problemas. Žinoma, norėtųsi viltis, kad šis optimizmas pasiteisins.
Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė
