Renkamės šviesą
Gargždiškis, skrabalų virtuozas Karolis Šileika, pavasario karantino metu savo kieme surengęs nemokamą koncertą kaimynams, pavargusiems nuo uždarumo, nustebino visą Lietuvą. Ši graži iniciatyva sukėlė grandininę reakciją: vėliau ir kiti muzikantai, dainininkai kituose miestuose pasekė gargždiškio pavyzdžiu.
Bet toks jau tas Karolis – nenustygstantis vietoje, kupinas sumanymų, kurie priverčia išsižioti: per dabartinį karantiną, praėjusią savaitę, išėjo į savojo daugiabučio kiemą ir užlygino duobes. Svieto pabaiga: be raginimų, be kokių nors projektinių pinigų, be jokio viešo patoso! Toks gargždiškio poelgis iškrenta iš visuomenėje vyraujančio niurzgėjimo, pykčio, nuolatinių pretenzijų, kad kažkas kitas privalo padaryti, sutvarkyti, pakeisti. Pliurpti tarpuvartėse, lieti pagiežingus komentarus feisbuke daug pastangų nereikia. Bet juk, kaip sakoma, rankos nenukris, jei ir pats visų labui kokį darbelį padarysi?
Štai kita gargždiškė, nepaliaujanti savo iniciatyvomis šviesti vietos visuomenę, gidė Monika Vasylienė gūdžius karantino vakarus pasiūlė leisti prasmingai. Kiekvieną ketvirtadienį Monika virtualioje erdvėje kviečia į ekskursijas įdomiomis ne tik miesto istorijos, bet ir kitomis temomis. Vėlgi – nemokamai. O ką – galėtų sau ir ji sėdėti rankas sudėjusi ir dejuoti, kokia dabar dėl pandemijos apribojimų baisuma, klaikuma! Gi iš tikrųjų gidams šis laikotarpis yra labai sunkus momentas, jie dėl karantino draudimų negali vesti ekskursijų, organizuoti kelionių – tad kas jau kas, o jie savo kailiu patyrė koronaviruso pandemijos sukeltų asmeninių finansinių sunkumų. Bet taip jau tie žmonės surėdyti: vieni puola į paniką, negatyvizmą, o kiti, patirdami dar ir didesnius sunkumus, kitiems kelią šviečia.
Kaip leisti šį tamsų ir bendrystę apribojusį laiką, kuriame pulsuoja daug nežinios dėl nebeaprėpiamo, sunkiai kontroliuojamo koronaviruso plitimo? Nuolat įelektrintoje neigiamų žinių viešojoje erdvėje, kurioje veisiasi ir melagienų, sukeliančių priešpriešą net tarp buvusių bendražygių, vėlgi maloniai nustembi, kai net socialiniuose tinkluose randi pozityvių pavyzdžių. Feisbuko paskyra „Pasivaikščiojimai po Gargždus“ ištirpdė ne tik gargždiškių širdis: keliamose nuotraukose tarsi naujai pamatėme savąjį miestą: koks jis gražus, kaip šventiškai, romantiškai pasipuošęs! Trečiadienį nuostabių šviečiančių Gargždų vaizdų tarsi iš dangaus pažėrė miesto fotografas Virgilijus Skuodas. Grožėkimės, stebėkimės savuoju miestu – jis tikrai keičiasi, modernėja – nors gal ne taip greitai, kaip norėtume, nors remontai ne tokie spartūs ir erzina uždarytos gatvės, ir liūdina ką tik nupjautas, dar iš vaikystės pažįstamas medis. Prieš keliolika metų sunkiai permainos skynėsi kelią ir Klaipėdos gatvėje. Kai kuriuos sprendimus kritikavome pagrįstai, stebėjomės suoliukų brangumu, braukėme ašaras dėl praretintos kaštonų alėjos. Šiandien tai jau praeities šešėliai, o ši miesto atkarpa tapo gargždiškių mėgstamiausia susibūrimų, pasisėdėjimų kavinukėse vieta.
Be pykčio – tokia buvo kraštiečio, mėgusio svečiuotis Gargžduose, sirgusio už „Bangos“ komandą, filosofo Leonido Donskio nuostata. Šią idėją su keliais bendraminčiais gargždiškiais paskutinę vasarą prieš savo mirtį jis buvo pasirengęs mūsų mieste įgyvendinti įvairiomis kultūrinėmis iniciatyvomis. Nemokamai. Tiesiog todėl, kad jam buvo mielas mūsų miestas, kad išmintingasis L. Donskis be skambių šūkių suvokė, kas yra regionų politika ir kaip gali pakilti provincijos autoritetas. Tiesiausias kelias – per kūrybiškumą, atsidavimą savo idėjoms. Bet apie tai plačiau – gal kita proga.
Tikrai esame skirtingi įvairiose srityse. Politikoje taip pat. Dar tik demokratijos pumpurus brandinančioje mūsų Lietuvoje nueinančios nuo pjedestalo valdančiosios daugumos nesugeba nueiti be kartėlio, o užkopusios į viršūnę valdančiosios daugumos nesusituri neįgėlusios buvusiesiems. Menasi toks nejaukus epizodas ir vietinės valdžios istorijoje, kai šio amžiaus pradžioje vienas meras iš apmaudo, kad jau nebemeraus, net kabineto raktų naujajam vadovui neatidavė.
Ekonominis ir politinis laikotarpis šiuo metu Lietuvoje nėra pats palankiausias, nėra jokių prielaidų ambicijoms ar arogancijai. Mes, piliečiai, norime tik nesavanaudiško atsidavimo valstybės stiprinimo tikslams. Kitą savaitę startuoja naujoji ministrų komanda. Palinkėkime jiems sėkmės nepaisant savojo negatyvizmo. Juk jų sėkmėje slypi ir kiekvieno iš mūsų ateities perspektyvos.
Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė
