Rugpjūčio 23-iąją – vėl į Baltijos kelią!

Baltijos kelio atkarpoje tarp Pasvalio ir Saločių pasienio punkto stovi Klaipėdos miesto ir rajono Sąjūdžio žmonių statytas ąžuolinis koplytstulpis. Jo autorius – vienas pirmųjų rajono Sąjūdžio dalyvių J. Čepas (dešinėje) įsiamžino kartu su Č. Tarvydu.

620 kilometrų ilgio magistralės atkarpa, sujungusi Baltijos šalių sostines Vilnių, Rygą ir Taliną, tapo reikšmingu pasaulio įvykiu 1989 metų rugpjūčio 23 dieną. Minint 50-ąsias Stalino-Hitlerio pakto, panaikinusio Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę, metines dviejų milijonų žmonių, simboliškai rankomis susikabinusių ir veidu atsisukusių į Vakarus, grandinė išreiškė siekį Baltijos šalims vėl tapti laisvomis, demokratinėmis valstybėmis, tai yra atsiskirti nuo penkiasdešimčia metų jas okupavusios Sovietų sąjungos.

Visos trys tautos ir joms vadovavę visuomeniniai judėjimai pasirinko ne prievartinį, o teisinį parlamentinį išsivadavimo kelią.

Baltijos kelią organizavo Lietuvoje – Sąjūdis, Estijoje ir Latvijoje – Liaudies frontai.

Baltijos kelias įrašytas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia gyvų žmonių grandinė.

2009 metais UNESCO įtraukė Baltijos kelią į tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“.

Šiemet Lietuvos kultūros paveldo departamento vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Baltijos kelią žyminčių ženklų vietas, joms suteikiant nacionalinio reikšmingumo lygmenį ir teisinę apsaugą.

„Baltijos kelio sąšauka“

Viena iš Baltijos kelio pagrindinių organizatorių, šiuo metu Lietuvos Seimo Parlamentarizmo tyrimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė sako, jog tada net patys iniciatoriai nesitikėjo tokio Lietuvos žmonių dvasinio pakilimo ir organizuotumo.

Atsižvelgiant į daugelio 1989-ųjų Baltijos kelio organizatorių, koordinatorių bei dalyvių pasiūlymus išskirtinai pagerbti Lietuvos miestų ir rajonų žmones, vykusius keliasdešimt ir net kelis šimtus kilometrų iš savo gyvenamų vietovių į Baltijos kelio ruožus, šių metų rugpjūčio 23 dieną numatyta atminimo akcija – „Baltijos kelio sąšauka“. Sąšaukos metu į tam tikras vietas – ruožuose, kur buvo stovėta, daugiausia prie atminimo ženklų, organizatoriai kviečia rinktis Lietuvos miestų, rajonų, miestelių atstovus, meno kolektyvus, ansamblius, muzikantus.

– Ypač laukiame respublikos jaunimo, kuris pastaruoju metu vis aktyviau dalyvauja pilietinėse akcijose, – primena Angonita. – Be to, 2014–ieji paskelbti Šeimos metais, tad būtų gražu, kad anuomet Baltijos kelyje stovėję žmonės, šiandien jau tapę seneliais, atvyktų su vaikaičiais, o prieš dvidešimt penkerius metus buvę vaikai, dabar jau suaugę, šeimas sukūrę, atsivežtų savo vaikus. Baltijos kelio atmintis perduodama iš kartos į kartą, nes tos kelio vietos, kur tada stovėta, ašarota ir tikėtasi, svarbios kiekvienam dalyviui asmeniškai.

Toliau A. Rupšytė papasakojo apie tą dieną planuojamą programą. „Baltijos kelio sąšaukoje“ žmonės vėl susijungtų rankomis ir perduotų atsivežtus ar ten pat vietoje į „Baltijos kelio knygą“ įrašytus palinkėjimus Lietuvai. Tie palinkėjimai, kaip ir kita atributika, numatomi saugoti vienoje iš

– Įvyko stebuklas, – su jauduliu šiandien mena Lietuvos Seimo Parlamentarizmo tyrimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė, – Sąjūdžio paraginti žmonės patys kvietė vieni kitus į Baltijos kelią, teikė ir telkė transportą, statė kryžius, koplytstulpius ir kitus atminimo ženklus. Ir dabar šias vietas lanko, tvarko senus, stato naujus paminklus. Dėkojame visiems už neįkainojamą indėlį saugant šios pilietinės akcijos atminimą. Dėkoju „Bangos“ laikraščio redakcijai už man suteiktą progą informuoti pamario krašto žmones apie artėjančios Baltijos kelio 25-mečio sukakties renginių programą.

Gedimino pilies salių, nuo kur ir prasidėjo Baltijos kelias.

Angonita taip pat pranešė, jog visoms Lietuvos savivaldybėms išsiųsti raštai, kviečiantys prisidėti prie „Baltijos kelio sąšaukos“ organizavimo, tai yra padėti dalyviams organizuojant transportą ar suteikti kitokią pagalbą. Tikslesnė informacija apie dalyvių stovėjimo vietas bus papildomai pateikta suderinus su Lietuvos automobilių kelių direkcija ir policija.

Klaipėdos rajono atstovai susitinka 46-ame kilometre nuo Panevėžio, prie Sąjūdžio koplytstulpio. Čia 19 val. 15 min. atvyksta „Baltijos kelio sąšaukos“ delegacija iš Vilniaus, vežanti palaimintą duoną, „Baltijos kelio“ knygą bei kitą simbolinę atributiką. Jai perduosime mūsų rajono Baltijos kelio dalyvių ir visų gyventojų „Palinkėjimus Lietuvai iš kartos į kartą“.

Iš Agluonėnų į Papevėsius…

Baltijos kelio atkarpoje tarp Pasvalio ir Saločių pasienio punkto stovi Klaipėdos miesto ir rajono Sąjūdžio žmonių statytas ąžuolinis koplytstulpis. Jo autorius – vienas pirmųjų rajono Sąjūdžio dalyvių Jonas Čepas. Taigi iš Agluonėnų, kur tebegyvena žymusis tautodailininkas, pamario krašto ornamentais puoštas paminklas atsidūrė prie ramaus Papevėsio upelio šiaurės Lietuvos lygumose. Lentoje kiek išblukęs užrašas „Baltijos kelias 1989 08 23“, Rūpintojėlis ir žodžiai: „Dieve, sergėk mūsų tautą“.

Šį paminklą mūsų rajono Sąjūdžio žmonės ir gausus jaunimo būrys yra aplankę švenčiant Baltijos kelio 10-mečio,15-mečio, 20-mečio sukaktis. Buvo ir pavienių išvykų. Susirūpinimą kėlė sunykusi koplytstulpį juosianti tvorelė bei čia pat vykstantys lauko darbai. Nuolat siūlyta imtis jo tvarkymo. Šiemet mums dėl to nedavė ramybės uolusis tautinės atminties skatinimo ir paminklų statymo rajone organizatorius, Savivaldybės tarybos narys Česlovas Tarvydas. Neseniai kartu su koplystulpio autoriumi J. Čepu nuvykę per keletą valandų koplytstulpį paremontavo. Jonas sukals naują tvorelę, kurią pastatys į Baltijos kelio 25-mečio minėjimą atvykusi rajono delagacija.

– Jono darytas paminklas yra tvirtas ir stovės dar ilgai, – sakė grįžęs iš kelionės Č. Tarvydas.

Mūsų pokalbio metu A. Rupšytė pasidžiaugė išgirdusi, kad autentiškas koplytstulpis Baltijos kelyje išliks ir prašė perduoti linkėjimus Sąjūdžio pirmeiviams J. Čepui ir Č. Tarvydui.

Ji taip pat informavo, jog iki rugpjūčio 23-iosios numatoma pastatyti Baltijos keliui skirtą paminklą pasienyje su Latvija.

Gargždų krašto muziejus šiai sukakčiai paminėti yra numatęs atskirus renginius ir kviečia Baltijos kelio dalyvius bei visus kitus pilietiškai nusiteikusius rajono gyventojus atsiųsti arba atnešti į muziejų savo prisiminimus, istorines to meto nuotraukas bei surašytus palinkėjimus Lietuvai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių