Šešėlio galia
Kažkokia dviguba realybė pastaruoju metu egzistuoja mūsų kasdienybėje. Viena vertus, maisto, energijos, kitų prekių ir paslaugų kainos taip šoktelėjo į viršų, kad šią temą norisi net ignoruoti. Kai suvoki aplinkybių objektyvumą, kiekvienam reikia savyje priimti nuostatą nesigadinti nervų sistemos. Kita vertus, pramogų, kelionių, pirkinių bumas taip aktyviai matomas, kad, rodos, nei karo, nei pandemijos, nei ekonominės krizės padariniai mums nedaro tiek įtakos, kiek apie tai kalbama viešojoje erdvėje.
Žinoma, visų bėdos skirtingo lygio: vienas skaičiuoja centus, norėdamas iki kosminių aukštumų pakilusio sviesto gabalėlį nusipirkti, o kiti dejuoja, kad automobilių salone reikia mažiausiai du mėnesius laukti, jei nori išsvajotą naują mašiną nusipirkti. Vieni apsisuka atgal ir pėdina į „Lidl`ą“ pamatę, kad mėgstamas prancūziškas ragelis (kruasanas) mėgstamoje Palangos kepyklėlėje kainuoja jau 2,50 euro, o kiti sako, kad Klaipėdos kavinukėje tenka net iš anksto užsisakyti tą prancūzišką gardėsį, nors jis kainuojąs 3,50 euro. Netgi už tokią kainą tuos sviestinius skanėstus, tirpstančius burnoje, pirkėjai graibstyte išgraibsto. Ir, suprask, žmogau, kas gi čia darosi su tomis mūsų finansinėmis galimybėmis.
Degalų kainos „pramušė“ net skaičius rodančių stendų aukštį, tačiau judėjimas keliuose, gatvėse kaip buvo energingas ir judrus, taip ir liko. Tik dar labiau į bendrą gausmą įsilieja galingi motociklai, modernūs motoroleriai.
Skaidrūs atlyginimai nepajėgūs vytis tokių drastiškų kainų. Vadinasi, šalyje egzistuoja ne tik kovido pandemija, bet skiepų reikia ir nuo šešėlinės ekonomikos pandemijos. Kokią prasmę turi reklamuojama savaitės akcija „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“? Skambiai iš aukštų tribūnų skelbiama, kad būtina atkreipti dėmesį į šešėlinės ekonomikos daromą žalą valstybei ir gyventojams. Ar nelegalūs verslininkai, mokesčius sukantys, tą savaitę atsivertė į doros kelią? Vargu. Štai Klaipėdos turgavietės prekeivė labai nustebo išgirdusi, kad atlyginimai dabar mokami pavedimu į banką, kad reikia išsigryninti pinigus, jei nori turėti grynųjų ir jais atsiskaityti, kaip to nori prekeivė. „Mat kaip, negirdėjau apie tokią tvarką“, – skaniai nusijuokia prekiautoja ir priduria, esą josios pinigai, kaip norinti, taip ir daranti – jokių kortelių nepripažįstanti.
Šešėlinės ekonomikos tyrimų duomenys nėra optimistiniai. Šešėlinė ekonomika 2021-aisiais dar labiau išsiplėtė visose trijose Baltijos valstybėse, rodo Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje kasmet atliekamų tyrimų rezultatai. Didžiausias šešėlinės ekonomikos lyginamasis svoris regione išliko Latvijoje, mažiausias – Estijoje. Tuo tarpu sparčiausias jo augimas užfiksuotas Lietuvoje, o kukliausias padidėjimas – Latvijoje. Skelbiama, jog šešėlinės ekonomikos ir bendrojo vidaus produkto santykis Lietuvoje 2021 metais, palyginti su 2020-aisiais, padidėjo 2,7 procentinio punkto iki 23,1 proc., Latvijoje – 1,1 punkto iki 26,6 proc., Estijoje – 2,5 punkto iki 19 procentų. Ataskaitoje pažymima, jog šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje, skatinamas su COVID-19 pandemija susijusių veiksnių, pernai pakilo aukščiausiai nuo 2009-ųjų, kai šie indeksai buvo pradėti skaičiuoti, o Latvijoje ir Estijoje šešėlinė ekonomika išsiplėtė labiausiai per pastarąjį dešimtmetį. Tyrimo rezultatai rodo, kad svarbiausia šešėlinės ekonomikos sudedamoji dalis Baltijos šalyse 2021-aisiais išliko darbo užmokestis „vokeliuose“, kuri siekė 46,2 proc. visos šešėlinės ekonomikos Latvijoje, 42,7 proc. Estijoje ir 38,8 proc. Lietuvoje. Nedeklaruotos pajamos Latvijoje suformavo 30 proc., nelegalūs darbuotojai – 23,8 proc., Lietuvoje – atitinkamai 37,7 proc. ir 23,5 proc., Estijoje – 27,2 proc. ir 30 proc. šešėlinės ekonomikos.
Galima sakyti, ko čia sukame galvas dėl to šešėlio? Bet juk svarbu tai, kad šešėlis skurdina mus, skaidriai uždirbančius, kad šešėlis skatina vartojimą, kuris skatina kelti kainas, nes yra galinčiųjų pirkti be saiko. Būtent šešėlis mums padeda išeiti ubagais.
Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė
