Skaudi istorija – ne tik vadovėliuose
Iki 1941 metų Ablinga, dabartinio Klaipėdos rajono kaimas šiaurinėje dalyje, buvo niekuo neišsiskiriantis iš tūkstančių kitų Žemaitijos vietovių. Tačiau tragiška lemtis lėmė, kad kaimas tapo okupantų kryžkele.
Lemtingų metų birželį kaimas atsiduria pavojuje čia atsikrausčius sovietinės Raudonosios armijos statybiniam batalionui, statančiam vadinamosios Molotovo linijos karinius įtvirtinimus. Už keliasdešimt kilometrų ėjo tuometinė Vokietijos siena. Kaip žinia, birželio 22 d. rytą prasidėjus karui už pusdienio kaip ir daugumoje pasienio vietovių čia pasirodė nacistinė kariuomenė. Po susišaudymo su besitraukiančiais sovietų kariškiais naciai rytojaus rytą ėmėsi keršto prieš vietinius gyventojus – sušaudė 42 žmones, sudegino sodybas.
Siekdami prisiminti nekaltas aukas, čia įvykusią tragediją Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos 5 klasių auklėtojų Ramutės Stankuvienės ir Inetos Ruškės iniciatyvomis su mokiniais čia lankėmės po 80 metų. Analogiška gamtinė aplinka – vasariška saulė, šiltas vėjas. Tik tuomet, 1941 m. birželio 23 d. vakarą, pasak liudininkų prisiminimų, saulelė virš kaimo nusileidusi kruvina. Viena iš pamokų ne klasėje tikslų – pabudinti atjautą ir suprasti, jog Ablingos tragedija atspindėjo dalies globalios visuomenės dehumanizaciją, karas vyko ne vadovėlio puslapiuose ar kažkur toli. Kaimo žmonių sunaikinimas susietas su techniniu progresu – naudojami automatiniai ginklai.
Istorija iliustruoja, kad pačios blogiausios imperijos tampa, kada lozungu paima dalies tautos svajonę, pavyzdžiui, valdyti kitas tautas. Šioje vietoje menasi dabartinės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel žodžiai: „Mes turime kiekvieną dieną dirbti tam, kad nepasikartotų tai, kas įvyko prieš 80 metų.“
Arūnas MIKALAUSKAS
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos istorijos mokytojas
