Šleivai kreivai
Mūsų atmintin šis rugpjūtis įsirėš kaip ypatingų rekordų metas. Deja, ne visi rekordai tokie džiaugsmingi kaip plaukikės Rūtos Meilutytės, Romoje tapusios Europos čempione. Kiti pastarųjų dienų rekordai menkiau džiuginantys.
Štai kaimyninėje Kretingoje automatinėje metereologijos stotyje ketvirtadienį užfiksuotas šios vasaros karščio rekordas: oras įkaito net iki 33,3 laipsnių karščio. Šis rekordas greitai subliukš vėjeliui nuo jūros pūstelėjus. Tačiau kiti lietuviški rekordai, ypač susiję su kainomis, jau peržengia sveiko proto ribas. Kai valdžios viršūnėse spjaunama į liaudies išmintį, kuri byloja, kad pirmiausia verta devynis kartus pamatuoti, o tik dešimtą kirpti, tai taip ir išeina – šleivai kreivai.
Pastaruoju metu „rekordinėmis“ iniciatyvomis pasižymi Aplinkos ministerija. Pavyzdžiui, 2021 m. pabaigoje Seimui priėmus Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pataisas, pasikeitė statybos užbaigimo tvarka. Šias pataisas inicijavo Aplinkos ministerija, o aplinkos ministras S. Gentvilas joms tada negailėjo pagyrų. „Naujausiomis įstatymų pataisomis palengviname administracinę naštą“, – pranešime spaudai Seime cituotas aplinkos ministras S. Gentvilas. Anot ministerijos, kuri po pataisų priėmimo išplatino pranešimą spaudai, „statybos užbaigimo procedūros bus skaidresnės, paprastesnės ir ne taip ilgai užtruks“. Tačiau dabar jau apsigraibyta, kad skaidrumo pasikeitus minėtai tvarkai ne tik kad nepadaugėjo, bet galbūt netgi sumažėjo. STT atliktame antikorupciniame vertinime – kritinės pastabos: nauja tvarka sudaro sąlygas korupcijai ir nesąžiningam elgesiui. STT atkreipė dėmesį ne į vieną svarbią detalę. Pateikiamas akcentas, kad atnaujintas teisinis reguliavimas nenumato įpareigojimo deklaraciją apie statybos užbaigimą tvirtinančiam subjektui įsitikinti, kad buvo pastatytas būtent tas statinys. Minėtinas ir dar vienas svarbus dalykas: po minėto įstatymo pataisų dar viena paslauga pretenduoja į Lietuvos rekordus: statybos užbaigimo pažymos kaina išaugo net 14 kartų. „Įsigaliojus naujai tvarkai dėl statybos užbaigimo patvirtinant deklaraciją viešojoje erdvėje pasirodė statytojų nusiskundimų, kad statybos užbaigimas patvirtinant deklaraciją pabrango keliolika kartų – nuo keliasdešimt iki nuo kelių šimtų iki daugiau kaip pusantro tūkstančio eurų“, – rašoma STT ataskaitoje.
Žinoma, šiomis rugpjūčio dienomis nei karščio laipsniai, nei „modernizuotų“ statybos užbaigimo tvarkos paslaugų kainos dar vis negali pretenduoti į čempionų vardą. Tokį titulą pelno elektros kaina biržoje, kuri karščiausią vasaros dieną, rugpjūčio 18-ąją pasiekė net 4 eurus už megavatvalandę. Atrodo, kad tokia žinia lyg iš fantastinio filmo. O juk esame šaunuoliai – realybėje šią žinią ištvėrėme. Tiesa, stipriai dantis sukandę. Tačiau medikai pastebėjo, kad pastaruoju metu daugiau žmonių patiria infarktus, insultus. Bet čia tikriausiai nesusiję nei su elektros kainomis, nei su elektros rinkos liberalizacija Lietuvoje?.. Nei su energetikos ministro D. Kreivio šleivais kreivais paaiškinimais vartotojams apie rekordines elektros kainas. Ministras, kuris ekonominės krizės metais lindėjo nuošalėje, – tik dabar dėmesio centre ir tai tik todėl, kad per anksti susimovė „Energija Perlas“. Jei ši bendrovė dar pora mėnesiukų būtų ištempusi, iš valdžios tribūnų būtume girdėję raportus apie sėkmingą liberalizaciją, o ministras gal net medalį būtų gavęs. Bet štai karščiausią vasaros dieną ekonomistas R. Kuodis interviu „Delfi“ nuvainikuoja šventąjį liberalizacijos procesą. Jis išdėstė, kokias ydas mato Europoje įvykusioje didmeninėje ir Lietuvoje vykstančioje mažmeninėje elektros energijos rinkos liberalizacijose. „Tai yra tyčiojamasis iš tautos, lobistų žaidimai, korupcija ir bukumas viename. Tokie dalykai yra netvarūs, nes visuomenė anksčiau ar vėliau pastebės, kad ją „durnina“, – interviu sakė jis, beje, vienas iš nedaugelio Lietuvos ekonomistų, jau prieš metus perspėjusių, kad jei „pažadukams nepavyks biznis“ liks nusivylę žmonės, o pažadukai kaip visada išeis sausi.
Kiekvienas, matyt, turime įvairių rekordų pavyzdžių savo aplinkoje. Geriau, kad tai būtų teigiama patirtis. O kol Energetikos ministerija „tiria“ elektros biržos algoritmus, kurie esą buvę neteisingi, mes prisiminkime, kad „roges žiemai reikia ruošti vasarą“. Apie kokias subsidijas vartotojams bebūtų kalbama, reikia įsisąmoninti, kad energetikos krizė bus ilgalaikė ir tikrai verta gelbėtis kaip kas išmanome: ir langus sandarintis, ir elektros lemputes į taupiąsias keistis.
Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė
