Sodininkai toliau skęsta lietuje
Gargžduose sodininkų bendrijoje „Minija“ lietaus vanduo vis dar yra didžiausia problema. „Bangoje“ kelissyk rašyta, jog kaimynui užbetonavus drenažo vamzdį, lietaus vanduo teka į kitų gyventojų rūsius. Kai kurie iš jų skaičiuoja materialinius nuostolius ir bijo pažvelgti, kiek elektros „prisuko“ nuolat veikiantys vandens siurbliai. Savo bėdą sodininkai patikėjo net šalies Prezidentei, tačiau kol kas jokia institucija neapsiima išsiaiškinti, kaip teisiškai į vietą sugrąžinti panaikintą drenažą.
Vilčių suteikė prokuratūra
„Minijos“ sodininkų bendrijos Kalnalio take drenažo vamzdis buvo sugadintas po to, kai atsiradę nauji dviejų gretimų sklypų savininkai nusprendė, kad 2,3 m gylyje esantis drenažinis vamzdis gali trukdyti namo statyboms. Juolab – kada nors trūkti. Šeimininkai vamzdį atkasė ir užbetonavo. Tačiau greta gyvenantys žmonės tokio jų poelgio buvo šokiruoti. Žemiausioje bendrijos vietoje, kone dauboje, esantys namai lyjant patvino, mat lietaus vanduo nebeturi kur nutekėti. Nukentėję sodininkai įsitikinę, kad kaimynai neturėjo teisės panaikinti drenažo. Vadovaudamiesi Sodininkų bendrijos įstatymu, jie teigia, kad melioracijos įrenginiai ir vamzdynai yra bendrijos nuosavybė, nors ir privačiuose sklypuose.
Bendrijos problemą bandė spręsti atsakingi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos specialistai, aplinkosaugininkai, rajono Policijos komisariato pareigūnai, pati bendrija. Neseniai sodininkai surinko 93 parašus ir kartu su jais nusiuntė kreipimąsi šalies Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Taip pat kreiptasi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą. Vilties netekęs vienas iš labiausiai nukentėjusių sodininkų Kęstas Šimulis iš Savivaldybės yra gavęs leidimą rengti piketą. Vyras neatmeta tikimybės, jog prie fontano apsigyvens palapinėje.
Bylinėtis delsiama
Didžiausias viltis sprendžiant konfliktą sodininkai siejo su bendrijos valdyba ir jos pirmininku. Tačiau šis lygiai taip pat skėsčiojo rankomis – bendrija neturi lėšų naujiems nuotekų tinklams tiesti, o sovietmečiu įrengti drenažiniai vamzdžiai neaišku, kam priklauso. Nukentėję sodininkai pirmininką kaltina pasyvumu. Esą tereikėtų, kad bendrija į teismą paduotų nuostolių pridariusį kaimyną. Pradėti teisinius procesus buvo pasiryžęs pats K. Šimulis. Jam Klaipėdos rajono savivaldybė net suteikė lengvatą advokato paslaugoms. „Tačiau nuvykęs į Klaipėdą pas tą advokatą išgirdau, kad negaliu pradėti teisinių procesų prieš drenažą sugadinusį kaimyną. Nes sklypas registruotas žmonos vardu, o vamzdynai yra ne jos, bet bendrijos nuosavybė. Pakalbėjom tris minutes, už kurias man reikės sumokėti berods 20 Lt. Sakė, kad atsiųs sąskaitą“, – apie sudužusią viltį išsireikalauti iš kaimyno žalos atlyginimą pasakojo K. Šimulis.
Jis neslėpė manantis, kad bendrijos valdžia teismo ir toliau vengs. Kartu su kitu nukentėjusiu kaimynu, esančiu bendrijos valdyboje, sodininkas vėl pats kreipėsi į apygardos vyriausiąjį prokurorą ir džiaugėsi, jog jis patikėjo sodininkų problemos rimtumu.
- Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Feliksas Žemgulys akcentavo, kad Savivaldybė finansiškai negali prisidėti sprendžiant sodininkų problemą. „Tą patį atsakėme ir LR Prezidento kanceliarijai: Savivaldybės administracija visada sutiko ir sutiks bendradarbiauti problemos sprendimo procese, tačiau bendrijos „Minija“ paviršinio lietaus vandens surinkimo sistema nėra Savivaldybės nuosavybė. Pagal LR Sodininkų bendrijos įstatymą melioracijos įrenginiai ir vamzdynai yra bendrijos nuosavybė. Savivaldybė teisiškai negali investuoti lėšų į jai nepriklausantį turtą“, – komentavo F. Žemgulys.
- Klaipėdos rajono apylinkės prokuroras Nerijus Šiaulys „Bangai“ patvirtino, kad apygardos prokuratūra persiuntė „Minijos“ sodininkų pareiškimą į Gargždus. Jis akcentavo, kad prieš kelias savaites bendrijos nariams jau buvo išaiškinta, jog teisingiausias sprendimas būtų bendrijos vardu kreiptis į teismą. „Policija ir prokuratūra neturi pakankamai teisių įpareigoti tą kaimyną atkurti melioracijos sistemą. Tai padaryti galėtų teismas. Bendrija turi priėmusi pakankamai sprendimų tam, kad savo narių teises gintų teisme. Tačiau kol kas tam, matyt, trūksta valios“, – įsitikinęs prokuroras.
Kol kas prokuratūra nėra priėmusi sprendimo, ar po sodininkų bendrijos kreipimosi policijoje bus pradėtas ikiteisminis tyrimas drenažą sugadinusio kaimyno atžvilgiu. Anksčiau Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai buvo gavę sodininkų pareiškimą dėl sugadinto vamzdžio – prašyta kaimyną nubausti administracine tvarka už savivaldžiavimą. Ar taip įvyks, spręs Savivaldybėje sudaryta Administracinių ginčų komisija. Jos sprendimo lauks ir prokuratūra.
- Sodininkų bendrijos „Minija“ pirmininkas Gintautas Polionovas „Bangai“ tvirtino, kad valdybos posėdyje buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą, o nukentėjusieji sodininkai esą pasižadėjo patys apmokėti teismo išlaidas. Pirmininkas neslėpė, kad didelės teismo išlaidos yra vienas rimčiausių trukdžių. G. Palionovas taip pat priminė, kad šiuo metu jau vyksta teismo procesas, kuriame aiškinamasi, kam priklauso drenažo vamzdžiai – sklypo savininkui ar bendrijai. Teismas sprendimą turėtų priimti kitų metų pradžioje ir, esą, tada paaiškės, ar bendrija turi teisę kreiptis į teismą dėl jos turto sugadinimo. „Be juridinio kelio nieko nebus. Tačiau reikia su juristu derinti, o ne švaistytis popieriais ir įstatymais. Jeigu reikės, teisme kaip bendrijos pirmininkas atstovausiu gyventojams. Bendrija taip pat galės priimti sprendimą padengti dalį išlaidų advokatui. Tačiau reikėtų paskaičiuoti, kiek mums kainuos kelerius metus bylinėtis ir ar nebūtų geriau tuos pinigus iš karto investuoti į techninį projektą bei iškart tiesti drenažą“, – savo nuomonę išsakė pirmininkas.
