Sovietinių vamzdžių byla sodininkams grąžino ramybę
Kalnalio tako gyventojai jau mėnesį gyvena ramiai. Vamzdis pagal teismo sprendimą buvo atkimštas, bet K. Šimulis elektrinį siurblį dar laiko po ranka. Sugadintos rūsio sienos ir grindys, žaliuojantys pamatai, elektros išlaidos – tokią žalą skaičiuoja kaimynai. Dalį išlaidų šeimai atlygino draudimas, tačiau žmonės pasiruošę kviesti nepriklausomą ekspertą ir teikti ieškinį dėl patirtų nuostolių. Bemieges naktis prie siurblio kaimynai žada įvertinti tūkstantine moraline žala.
Dvejus metus „Minijos“ sodininkų bendrijos Gargžduose gyventojas Kęstutis Šimulis miegojo kiaurmiegiu. Kaimynui nupjovus požeminio drenažo vamzdį, nebenutekantis paviršinis vanduo ėmė kauptis K. Šimulio ir dar kelių kaimynų rūsiuose, taigi žmonės diena iš dienos vandenį pumpavo elektriniais siurbliais. Absurdiškai ilgą kančią baigė Klaipėdos rajono apylinkės teismas, liepęs savivaliavusiems sodininkams vamzdį atkimšti. Jie greičiausiai dar sulauks ir antstolių laiškų.
Tvino namai
Apie „Minijos“ sodininkų bendrijos Kalnalio tako bėdas „Bangoje“ pirmą kartą rašyta 2013 m. rudenį. Į konfliktą kaimynai įsivėlė po to, kai du sklypus įsigijusi naujakurė nusprendė juose statyti namą, tačiau po žeme aptiko sovietinės statybos drenažo vamzdį. Visus namo statybos darbus moteris patikėjo gargždiškiui tėvui Gintautui Juozui Rėkliui. Anuokart jiedu „Bangą“ tikino, kad 2,3 m gylyje esantis senas trūnijantis vamzdis kurią nors dieną gali trūkti, tad namo ant jo statyti nesiruošia. Juolab kad rengiant namo statybos dokumentus projektuotojai drenažo įrenginių jokiuose dokumentuose „nematė“, tad šie galimai nelegalūs, įrengti sovietmečiu. G. J. Rėklys tada neatsiklausęs 26 m ilgio požeminį lataką išmontavo – atkasė, sudaužė ir užbetonavo, kad vanduo juo daugiau nebėgtų.
Kalnalio takas yra Minijos upės šlaite, todėl naujakurių darbą pamatę senbuviai griebėsi už galvų. Kaimyninio sklypo šeimininkas K. Šimulis iškart suvokė, kad pradėjus lyti vanduo tekės tiesiai jam į rūsį, mat ties jo namu kaip tik yra paviršinis lietaus nuotekų šulinys. Šiam persipildžius ėmė tvinti rūsiai, o ten – buitinė technika, statybinės medžiagos, maisto atsargos, katilinės. Su šia problema sodininkai gyveno iki pat šio pavasario.
Pripažino legaliais
Konfliktui persikėlus į Klaipėdos rajono apylinkės teismą, bėda tapo dar painesnė. Sklypo su vamzdžiu šeimininkai bandė įrodyti, kad drenažas tikrai nelegalus ir įpareigoti „Minijos“ sodininkų bendriją jį išvis išmontuoti. Tuomet rajono apylinkės teisme buvo priimtas ieškovams palankus sprendimas, tačiau bendrija jį apskundė. Klaipėdos apygardos teismas išaiškino jau bendrijai palankią tiesą – esą sovietiniai vamzdžiai buvo pakloti legaliai.
Sodininkus išgelbėjo sovietmečio darbų amžininkai – vyrai, dirbę tuometėse susivienijimų organizacijose. Jie teisme priminė, kad Klaipėdos rajono vykdomasis komitetas šioms organizacijoms dar 1975–1977 m. davė paskyras sodams, o jos savo lėšomis sodus išlygino bei sudrenavo, nutiesė keliukus. Vamzdžiai buvo pakloti anksčiau nei organizacijų profsąjungos burtų keliu savo darbuotojams išdalijo sklypus. Taip teismas pripažino, kad niekur neregistruotas sausinimui skirtas drenažas Kalnalio take vis dėlto tebėra sodininkų bendrijos, o ne sklypo šeimininkės nuosavybė.
Pagaliau teismas šių metų balandį įpareigojo sklypo šeimininkę vamzdį per mėnesį atkimšti. Tai buvo padaryta, ir beveik dvejus metus trukusios vandens pumpavimo kančios sodininkams baigėsi.
