Spalvoti politikų pažadai

Atėjęs ruduo jau nuspalvino medžių lapus, žvarbūs spalio mėnesio vėjai smelkiasi pro vis didėjantį rūbų sluoksnį. Atvėsę orai verčia nerimauti dėl prasidėsiančio šildymo sezono: vis kylančios energijos kainos siunčia signalą, kad žiema greičiausiai bus sunki ne tik valstybės, bet ir kiekvieno žmogaus biudžetui.
Kol gyventojai žiūrinėja kosminiu dydžiu išaugusias elektros sąskaitas ir svarsto, kaip gi šiuo sunkmečiu taupyti, 2023 m. kovo 5 d. vyksiantys savivaldos rinkimai dar nėra aktualiausia tema. O štai politikams starto švilpukas jau nuaidėjo: spalio 7 d. prasidėjo savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų politinės kampanijos pradžia. Didžiosios politinės partijos nesnaudžia: jau pirmą politinės kampanijos registracijos dieną net 6 dalyviai pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) reikalingus dokumentus: Liberalų sąjūdis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos socialdemokratų partija, taip pat Laisvės partija ir Lietuvos žaliųjų partija.
Neseniai Gargžduose, Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos konferencijų salėje, vyko įdomi diskusija. Nešališkas politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“, kartu su Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacija „Apskritasis stalas“ vis patikrina, ką Lietuvos politikai prisižada ir kaip jiems sekasi pažadus vykdyti. Jau patikrinti kai kurių aplinkinių rajonų vadovų įvykdyti pasižadėjimai. Šįkart minėtoje diskusijoje buvo tikrinami Klaipėdos rajono mero Broniaus Markausko pažadai, diskusijoje taip pat dalyvavo vicemerė Ligita Liutikienė, Tarybos nariai Rasa Petrauskienė ir Justas Ruškys. Diskutuojant beveik draugiškai buvo prieita prie išvados, kad darbų visgi padaryta nemažai: juk anksčiau visi kartu buvo koalicijoje ir darbus kartu strategavo. Tačiau tokie renginiai, atrodo, reikšmingi tik patiems vietos politikams: gausiai savųjų palaikyti susirinko Savivaldybės tarybos nariai, partijų atstovai. Tačiau tik keletas rajono gyventojų, kurie iškėlė jiems rūpimas problemas.
Štai Gargždų taksi atstovas atkreipė dėmesį, kad prie naujai statomos Gargždų miesto stoties nėra numatyta vietos, kur galėtų stovėti taksi automobiliai. „Davė dabar stovėti prie Gargždų „Maximos“ – tai geriau būtų davę prie Gargždų kapinių. Mes juk žinome, kur klientai“, ‒ ironiškai kalbėjo vairuotojas. Šiūpariuose esančios „Aisės“ sodininkų bendrijos trys gyventojos diskusijoje kreipėsi: „Jūs vis kalbate apie kažkokį daugiafunkcį pastatą. O mūsų vaikai negali nuvažiuoti į mokyklą todėl, kad griūva autobusai – keliai yra neišvažiuojami. Kartais net viešasis transportas atsisako važiuoti dėl itin prastos kelių būklės. Taip pat autobusai į mokyklą perpildyti – vietoje 19 vaikų važiuoja net 30. Taigi, vaikai turi stovėti“, ‒ nuoskaudas išsakė moterys. Konkrečių atsakymų tokiose diskusijose sunku tikėtis, nes reikia tikslinti aplinkybes. Sodininkų bendrijose ‒ nemažai keblių situacijų, nes pačioms bendrijoms priskirta daug savarankiškų funkcijų. Tačiau mokinių pavėžėjimo į mokyklas saugumas ir patogumas ‒ Savivaldybės garbės reikalas.
Ką įdomaus žadės naujieji kandidatai į rajono vadovus būsimuose savivaldos rinkimuose, kad patrauktų rinkėjų simpatijas? Žinoma, iš tikrųjų žmonėms rūpi ne pažadai, o tai, kad jų problemos būtų išgirstos ir sprendžiamos.
„Bangoje“ jau kalbinome 7 kandidatus, šiuo metu viešai paskelbusius apie kandidatavimą į merus. Tai besikuriančio politinio komiteto arba partijų koalicijos kandidatas, rajono Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas; Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatė, vicemerė Ligita Liutikienė; Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas, rajono meras Bronius Markauskas; taip pat naujai besikuriančio politinio komiteto kandidatas, Gargždų krašto muziejaus istorikas Marius Mockus; Liberalų sąjūdžio kandidatas, Tarybos narys Justas Ruškys; Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nepartinis kandidatas, Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūnas Vytautas Tamašauskas; Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas, buvęs ilgametis Klaipėdos rajono policijos komisaras Edmundas Zbarauskas. Kol kas kitų negirdėti. Nors rajone buvo apsireiškusios Lietuvos regionų ir Laisvės partijos, bet nėra žinių, ar jos čia kels savo kandidatus. O gal dar koks pretendentas išlįs kaip Pilypas iš kanapių, ketinantis išsikelti ir kandidatuoti į merus savarankiškai? Prisiminkime, kad 2019 m. dėl mero mandato varžėsi 9 kandidatai.
Rinkimams aktyviai ruošiasi ne tik politikai, bet ir institucijos. Vyriausioji rinkimų komisija jau patvirtino rinkimų apylinkių sąrašą. Iš viso jų – 1 927. Klaipėdos rajone – 34 rinkimų apylinkės, tarp jų nauja – Trušelių. VRK spaudos konferencijoje pristatytos svarbios datos ir naujovės. Politinė agitacija bus leidžiama net šeštadienį, t. y. paskutinę dieną prieš rinkimus. Tai naujovė, mat anksčiau buvo draudžiama agituoti dieną iki rinkimų. Taip pat naujovė, kad anksčiau vadinęsi visuomeniniais rinkimų komitetais dabar bus vadinami ir steigiami politiniai komitetai.
Akcentuota, kad 2023 m. kovo 26 d. turės būti paskelbti galutiniai savivaldos rinkimų rezultatai. Vadinasi, anot VRK pirmininkės Jolantos Petkevičienės, Velykas sutiksime ir švęsime jau esant naujai valdžiai savivaldybėse.
Na, startas duotas. Politikai jau rikiuoja savo komandas, vilioja „sąrašinius“ pažadais. Stebėsime, kaip gi jiems seksis. Tačiau svarbu nepamiršti, kad rinkimų rezultatai priklausys nuo mūsų, rinkėjų: atėjus laikui turėsime apsispręsti ir atlikti pilietinę pareigą. VRK atkreipia dėmesį, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose rinkėjai gali balsuoti tik toje savivaldybėje, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos.

Monika CALZONAITĖ
„Bangos“ korespondentė