Šuns balsas į dangų neina? Eina!
Būna dienų lyg tyčia, kaip toj dainoje dainuojama, kad ir žurnalistams rankos nusvyra. Gal čia tas rugpjūčio meteoritų lietus kaltas, kad redakcijos durys neužsidaro, skambučiai netyli, taip žmonės nori pasidalinti savo bėdomis.
Šioje ašarų pakalnėje, redakcijai išpasakotų vargų jūroje be tokių smulkmeniškų skundelių apie naktimis lojančius šunis, ilgas eiles tik prie vienos veikiančios kasos prekybos centre, arčiau tvoros kaimyno susodintus medžius ar judriose gatvėse įkyriai dunksančius kanalizacijos dangčius, visgi randame ir aukso grūdelių. Jais vadinu žmonių pilietinės sąmonės, kritinio mąstymo prabudimą.
Pastaruoju metu klasikiniu pavyzdžiu laikyčiau Pievų gatvės gyventojų nusiskundimą apie atžagariai sutvarkytus žaliuosius plotus po gatvės rekonstrukcijos. Į redakciją problemą išdėstyti atėjusi minėtos gatvės gyventoja ir iki tol nesėdėjo sudėjusi rankų. Kaip pilietė visų pirma pati parodė iniciatyvą: kreipėsi į statybos firmą, kreipėsi į Savivaldybę ir tik nesulaukusi žadėtų rezultatų nusprendė pasinaudoti paskutine instancija – vietos laikraščiu. Moteris sakė tikinti viešo žodžio galia ir atvirai išsakoma pilietine pozicija.
Pievų gatvės žmonės nebelaukę niekieno malonės kai ką susitvarkė ir savo pajėgomis, ir savo lėšomis. Tačiau gyventojai pagrįstai klausia, kodėl taip atsainiai elgiamasi su Europos Sąjungos skirtomis lėšomis, kodėl pinigai statybos firmai sumokami net kokybiškai nebaigus visų darbų? Kodėl Savivaldybė visiškai nebesureagavo, kai žmonės kreipėsi antrąkart, nes po pirmojo kreipimosi niekas nebuvo pasikeitę? Tokie pasvarstymai įrodo, jog žmonės suvokia savo pilietines teises ir jie nėra abejingi niekdariškam, deja, iš mokesčių mokėtojų kišenės apmokėtam darbui. „Kodėl verslo įmonė, vis laiminti viešuosius pirkimus, tiek turi apsižiojusi darbų, kad jų nebesuspėja atlikti laiku ir tvarkingai? Kodėl jie dirba lyg ne sau? Jei verslas gauna valstybės finansavimą, tai turi dirbti itin atsakingai. Ar jie taip išdrįstų dirbti privačiam užsakovui? – retoriškai kalbėdamiesi su „Bangos“ žurnalistais pastaruoju metu klausė ne tik Pievų gatvės, bet ir sodininkų bendrijų „Minija“ bei „Gargždelė“ gyventojai. Iš šių pokalbių supranti, jog jiems skauda ne tik dėl savo kiemo. Jiems skauda dėl nepamatuoto ir neatsakingo lėšų švaistymo, verslo gudravimo kuo pigiau padaryti darbus, valdininkų abejingumo ar nekompetencijos kontroliuoti tada, kai procesas vyksta, o ne tada, kai šaukštai popiet.
Ar gali žmonėms pasitikėjimą kelti Savivaldybės atsakingo darbuotojo paaiškinimas, kad yra garantinis laikotarpis, per kurį statybininkai esą viską sutvarkys. Ką jie gali sutvarkyti, kad jau iš pradžių yra padarę ne kad žmonėms būtų patogiau, bet kaip jiems patiems pigiau ir greičiau?
Kas nežino susiklosčiusios praktikos, kad verslo įmonės, dalyvaudamos viešuosiuose pirkimuose ir norėdamos laimėti, numuša kainas, tada laimėtojai patys stveriasi už galvos; o kaip mes padarysim už tokius mažus pinigus?! Ir daro bet kaip! Gi laimėjęs projektą už nedidelę kainą nei kvalifikuotų darbininkų, nei ilgaamžių, kokybiškų medžiagų nupirksi. Žiūrėk, vėl konkursas statybos darbams paskelbiamas ir vėl ta pati nespėjanti, nekokybiškai dirbanti įmonė laimi. Mat viešuosiuose pirkimuose karaliauja pasiūlyta mažiausia kaina! Kiek vėliau kainuos valstybei nekokybiški darbai, ar žmonės patogiai naudosis rekonstrukcijomis – niekas galvos nebesuka. Toks atsainus požiūris sudaro prielaidas nuolat Lietuvą prakeikiantiems pesimistams ją ir toliau keikti ir šaukti: kas čia daros ant tos Lietuvos!
Bjaurasties ir nepasitenkinimo būtų mažiau, jei patys piliečiai išbandytume savo galias. Stipriau argumentais ir konkrečiais pavyzdžiais atakuotume savivaldos institucijas, atviriau kalbėtumėmės su žiniasklaida nepridėdami puse lūpų – čia ne spaudai. Tada gal ir nereikėtų karčiai ištarti, kad šuns balsas į dangų neina. Eina! Ir dar kaip! Štai kretingališkis redakcijai pasiskundė apie apžėlusią pakelę, tą skundą tuoj pat peradresavome Savivaldybei ir jau kitą dieną gavome Administracijos direktoriaus atsaką, kad surastas privatus pakelės savininkas už netvarką bus įspėtas. Šiuokart viešumo ir pilietiškumo galia akivaizdi! Gaila, retokai!
