Susisiekimo ministro darbotvarkės keliai atvedė iki rajono
Ketvirtadienį pirmą kartą kaip susisiekimo ministras Klaipėdos rajone apsilankęs Marius Skuodis atvirai sakė, kad pamatyti realią situaciją visada naudinga. Rajoną su delegacija apvažiavęs nuo Endriejavo, Veiviržėnų, Šiūparių, Maciuičių, Dovilų, Sendvario iki Kretingalės ministras pastebėjo, jog teko pamatyti projektavimo iš Vilniaus ir gerų, ir ydingų pavyzdžių, kurie žmonėms sunkiai paaiškinami.
Prašo kantrybės
Anot M. Skuodžio, bendra Lietuvos kelių būklė nėra gera, tad dažnai keliaujant po šalį tiek darbiniais, tiek asmeniniais tikslais nuotaikos nėra geros. „Praėjusią vasarą atostogavau su šeima Klaipėdos rajone, tad ne vieną probleminę vietą jau teko įvertinti iš arti“, – užsiminė jis. Šiemet yra suplanuota atnaujinti daugiau kelių, kad nebūtų tokios tragiškos situacijos dėl duobių, kokia yra dabar. „Vienintelis dalykas, ko prašome gyventojų, tai kantrybės“, – kalbėjo M. Skuodis.
Susisiekimo ministras pasidžiaugė, kad daug kur yra vykdomi darbai: tiek Gargžduose, tiek kitose rajono vietose: „Tiesa, ties Veiviržėnais yra atsivėrusi nuošliauža. Tarėmės, kaip spręsti tokią situaciją.“
M. Skuodį ypatingai džiugina, kad Klaipėdos rajono savivaldybė turi daug bendradarbiavimo sutarčių su Automobilių kelių direkcija. Tai rodo, jog Savivaldybė skiria didelį dėmesį keliams, investuoja savo biudžeto lėšų. „Su tokiais projektais galima greičiau, lengviau judėti, nes tuomet atsiranda galimybė išeiti iš tam tikrų prioritetinių eilių ir procesą pagreitinti. Jūsų Savivaldybė ne tik kalba, bet ir veiksmais daro“, – dėstė susisiekimo ministras.
Poreikis didesnis nei galimybės
Vienas iš aptartų klausimų – dviračių-pėsčiųjų takai. Šiuo metu ministerijoje intensyviai dirbama ties nacionaliniu dviračių-pėsčiųjų takų žemėlapiu. Iki šiol tokio nebuvo: savivaldybės dirbo sau, Automobilių kelių direkcija – sau. „Dabar viską sudedame ant vieno žemėlapio ir prioritetas bus teikiamas būtent jungtims, išplėtoti savivaldybių takai turi darniai susijungti“, – aiškino „Bangai“ M. Skuodis.
Ar ministerija nenumato didesnio finansavimo toms gyvenvietėms, kurios labai sparčiai vystosi, auga gyventojų skaičius ir pan.? Tokia Klaipėdos rajone yra Sendvario seniūnija. Kaip vicemerė Audronė Balnionienė pastebėjo, čia pagrindinė bėda – jungtys su Klaipėda. Kad ir kiek išplatinami keliai, piko valandomis jie virsta viso labo tik „siaurais kakleliais“, vėžlio greičiu vedančiais Klaipėdos link. „Jei Savivaldybė mato prioritetą, galima sparčiau veikti bendradarbiavimo sutarčių pagrindu. Kad kažkuriai gyvenvietei būtų didesnis ar mažesnis prioritetas, negalėčiau atsakyti, viskas remiasi bendra logika. Aš labai tikiuosi, kad apskritai keliams ir infrastruktūrai finansavimas bus didinamas. Finansavimas, lyginant su ankstesne situacija, didėjo tiek keliams, tiek tiltų tvarkymui jau 3–4 kartus, tačiau turime suprasti – poreikis yra didesnis nei leidžia galimybės“, – kalbėjo Gargžduose apsilankęs susisiekimo ministras.
Vilhelmo kanalo ateitis
Vilhelmo kanalo įveiklinimas rajono gyventojams taip pat labai aktualus. „Ministerijos ir mano asmeninė pozicija yra tokia, kad Vilhelmo kanalas būtų sujungtas su mariomis. Kalbant apie uosto pietinės dalies plėtojimą, darbai vyksta ir nesustoja, nepaisant geopolitinės situacijos. Mes planuojame mažųjų laivų prieplauką, ir Vilhelmo kanalas gražiai viską sujungtų. Natūralu, jog turint tokį objektą norisi, kad jis būtų maksimaliai išnaudotas tiek rekreaciniais, tiek krovinių gabenimo tikslais“, – kalbėjo susisiekimo ministras M. Skuodis. Pasak jo, yra vykdomas didelis projektas, pagal kurį Nemune statomi upės vagą reguliuojantys hidrotechnikos statiniai – bunos. Viskas vyksta pagal planą, tikimasi, kad Nemuno vaga taps ir sraunesnė, ir gilesnė. „Neabejoju, kad laivyba Nemunu atsigaus. Klausimas, kaip sujungti su Klaipėdos uostu? Vilhelmo kanalas yra tas atsakymas“, – teigė M. Skuodis.
Jis atkreipė dėmesį, kad ties Vilhelmo kanalu yra ne vienas tiltas. „Tai paveldo objektas, tačiau kalbantis su Kultūros ministerija, ministru Simonu Kairiu – jie pasiruošę prisidėti prie tilto atstatymo. Tačiau tenka pripažinti, kad iššūkių – daug. Visi nori, bet klausimas, ką įmanoma padaryti. Vandenvietės iškėlimo klausimas neišspręstas, atsakymų nėra. Daug niuansų tiek dėl bendrojo plano, tiek dėl rajono, miesto planų. „Tai valstybės centrinės valdžios požiūrio reikalaujantis klausimas. Jei visi suremsime pečius, manau, galime rasti sprendimus. Nesakau, kad per metus… Kalbant apie uosto pietinės dalies plėtojimą, mes tikrai projektuosime ir darysime, kad tas susijungimas būtų, tačiau kada tai bus įgyvendinta, jau priklausys nuo daug faktorių“, – dėstė pašnekovas.
Agnė ADOMAITĖ
A. VALAIČIO nuotr.
