Tautos didvyrio S. Dariaus istorija – jaunimo rankose
S. Dariaus 120-ųjų gimimo metinių proga moksleiviai dalyvavo piešinių konkurse. Komisijos sprendimu 1-oji vieta atiteko Elizabetai Rubavičiūtei, 2-oji – Gerardui Cipariui, 3-ioji – Rimantui Rubavičiui. Paskatinamieji prizai įteikti Esterai Rubavičiūtei, Oskarui Zabielai, Mindaugui Srėbaliui, Agnei Ruškytei, Neringai Norkutei, Valiui Kinderiui ir Militai Pačiokaitei.
Judrėnų miestelyje jau kelios kartos gyvena pažindamos savo krašto didvyrio – lakūno Stepono Dariaus (Stepono Jucevičiaus-Darašio) – gyvenimo istoriją. Atlantą perskridusio lietuvio tėvonijoje antradienį paminėtos 120-osios lakūno gimimo metinės ir dar kartą pasidžiaugta, kad bendromis miestelio aktyvistų, rajono valdžios ir šalies muziejininkų pastangomis šios asmenybės vardas garsinamas ten, iš kur kilusios jo šaknys.
S. Jucevičius-Darašius gimė 1896 m. sausio 9 d. Rubiškėje, dabartiniame Dariaus kaime Klaipėdos rajone. Šis neginčytinas faktas prieš 120 metų gimusį legendinį lakūną susiejo su Judrėnų seniūnija, kurioje Steponu Dariumi vėliau pasivadinusį Amerikos lietuvį žmonės laiko savo krašto vertybe. Lakūną čia mena ne tik muziejumi tapusi tėvų sodyba Dariškėje, bet ir jo vardu pavadinta pagrindinė mokykla ir miestelio bendruomenė. Trečiadienį būtent šioje švietimo įstaigoje paminėtos lakūno gimimo metinės. Tiesa, S. Dariaus ir S. Girėno vardais Lietuvoje dar pavadinta gimnazija Kaune bei dvi mokyklos Šilalės rajone.
Mokykloje Judrėnuose ugdomi 77 moksleiviai, sudaryti 7 klasių komplektai. Anot direktorės Kristinos Ruškienės, mokiniai nuo pirmųjų dienų supažindinami su ugdymo įstaigai suteikto vardo svarba, istorijos pamokose taip pat integruojamos žinios apie krašto istoriją. Judrėnų bendruomenės pirmininkė Vilija Norvilienė vėliau užsiminė, kad buvo atsisakyta grandiozinių planų lakūno jubiliejų rengti kultūros namų salėje. Pasirinktas kuklus ir šiltas minėjimas mokykloje, kur svečiams patriotines liaudies dainas atliko tautiškai pasipuošę moksleiviai, o auditorijai patriotiškos dvasios Sausio 13-osios išvakarėse įkvėpė prie krūtinės prisegti trispalvę ir „Lituanicą“ simbolizuojantys ženkleliai.
Renginį organizavo jėgas suvienijusi mokykla, seniūnija, vietos bendruomenė ir S. Dariaus gimtinės muziejui vadovaujantis vyr. muziejininkas Mėčislovas Raštikis. Čia įrengtą memorialinę ekspoziciją administruoja Lietuvos aviacijos muziejus, taigi šventėje dalyvavo muziejaus direktorius Remigijus Jankauskas, jo pavaduotojas Svajūnas Randis, muziejininkai Jonas Čepas ir Gytis Ramoška, iš Kauno kartu atvykę su poete, šešias eilėraščių apie aviaciją knygas jau išleidusia Irena Jacevičiene. Svečiai moksleiviams priminė, kad S. Dariaus ir kolegos S. Girėno skrydis per Atlantą buvo patriotiškumo įrodymas, taigi drąsos iš jų galėtų pasimokyti dabartinė karta.
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, Tarybos narė Rasa Petrauskienė ir Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius su svečiais pasidalijo ir kitais užmojais, Judrėnams ateityje leisiančiais dar labiau plėtoti lakūno atminimą. Planuojama įrengti aerodromą jauniesiems sklandytojams ir sutvarkyti prie sodybos esantį parką.
Užklasinė veikla – su ugnele akyse
Muziejininkas M. Raštikis džiaugiasi, kad S. Dariaus šeimos, 1907 m. iš kaimo emigravusios į Ameriką, atstatytoje sodyboje kasmet apsilanko apie 2 000 lankytojų. Praėjusiais metais ekspozicija buvo visiškai atnaujinta, tad seniai čia besilankiusieji vėl laukiami. Didžioji dauguma lankytojų – lietuviai, bet pasitaiko ir viena kita užsieniečių delegacija. „Specialiai jubiliejui muziejuje nieko naujo nerengėme, nes ekspozicija tik ką atnaujinta. Gimimo metines minime kasmet, bet kukliau: organizuojame konkursų mokiniams, stalo teniso varžybas“, – priminė M. Raštikis.
S. Dariaus pagrindinės mokyklos istorijos mokytojas Arūnas Mikalauskas „Bangai“ patikslino, kad ugdymo programų rekomendacijose nurodoma pamokose dėmesio skirti gimtinės istorijai. Taigi jis yra subūręs 9–10 klasių moksleivių grupelę, kurie seniūnijos svečius geba supažindinti su Judrėnais. Į maršrutą įtraukta ne tik Dariškė, bet ir 1940 m. statyti sovietiniai gynybiniai įtvirtinimai, 1870 m. statyta bažnyčia, 1918 m. įkurtas lurdas. „Džiugina, kad mokiniai didžiuojasi savo mokykla ir savo kraštu. Pats tai jaučiu stebėdamas darbų pristatymus. Akivaizdu, kad moksleiviai į šią veiklą įsilieja entuziastingai. Svečiai taip pat pastebi, kad jauni žmonės akyse turi ugnelės, jaučiasi krašto dvasia“, – kalbėjo istorikas. Beje, S. Darius yra vienintelė asmenybė, kuriai mokykloje skiriamas toks dėmesys renginiuose. Kitos kasmetinės šventės – valstybiniai minėjimai. Mokykla jau dešimtmetį dalyvauja ir tarptautinėse aviacijos istorijos mokinių tiriamųjų darbų konferencijose, kuriose 2007 bei 2015 m. pelnytos pirmosios vietos.