Teršėjai be sąžinės graužimo miškus verčia sąvartynais

Talkininkų būrys Kiškėnų miške padarė daug darbų.

 

Panašu, kad daugelis gyventojų nesupranta, kad gamta yra jų pačių namai, kuriuos reikia puoselėti. Kiškėnų miškas tapo vienu iš patraukliausių šiukšlintojų prieglobsčiu. Nedorėliai įsigudrino čia išmesti ne tik buitines šiukšles, bet ir naudotas padangas.

„Ar dar ilgai vieni šiukšlins, kiti tvarkys?“ – teršėjų sąžinę siekia pabudinti Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūnė J. Čekuolienė.Sutvarkyta 10 kilometrų

„Brangieji žmonės, gal baikime vieną kartą šiukšlinti miške, kuriame uogaujame, grybaujame ir vaikštome? Ar dar ilgai vieni šiukšlins, kiti tvarkys?“ – retoriniais klausimais į „Bangos“ žurnalistę kreipėsi Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūnė Judita Čekuolienė. Trijų seniūnijų, Kvietinių–Dauparų, Dovilų ir Sendvario, sankirtoje esančio Kiškėnų miško šiukšlinimas seniūnei jau seniai neduoda ramybės. Tad iniciatyvi J. Čekuolienė balandžio 9 d. organizavo Draugų talką. Dvi valandas daugiau nei 50 žmonių tvarkė 10 kilometrų miško, aprėpdami tiek pagrindinį kelią, tiek šoninius keliukus. „Susibūrėme 7–8 skirtingos kompanijos: Jonušų, Jakų, Šernų girininkijos bendruomenės, Gargždų seniūnijos darbuotojai, medžiotojų klubas „Minija“, Klaipėdos rajono sodininkų bendrijos atstovai, policijos pareigūnai, atvyko net Seimo narys Petras Gražulis“, – talkininkus vardijo seniūnė.

Anot Šernų girininkijos girininko Arūno Samoškos, radinių įvairovė ir gausa miške net amą atėmė. „Atrodo, kad žmonės mišką nori paversti sąvartynu. Pakelėse apstu pakuočių nuo kavos, skardinių, maišelių, pakraščiuose – kibirais išverstos buitinės šiukšlės, lovos, gilumoje sukrautos padangos. Gudruoliai net iškasa duobes, į jas suverčia padangas ir kitas šiukšles, o po to tiesiog užkloja šakomis. Tarp šiurpinančių radinių ne viename medyje prismaigstyti švirkštai. Pusdienį plušėję, surinkome apie 200 šiukšlių maišų po 120–160 litrų. Išvežėme šešias mašinas ir dvi priekabas, prigrūstas padangų. Ir dar netilpo“, – talkos „laimikį“ aptarė girininkas.

Pasak seniūnės, tai buvo tik pradinis žingsnis tvarkant miškus. Po mėnesio planuojama tvarkyti kitą girininkijos kraštą.

Padangų karalija

Naudotomis automobilių padangomis nuklotų pamiškių ir pakelių vaizdai balandžio pradžioje – sezoninio padangų keitimo pasekmė. Tai jau įsisenėjęs galvos skausmas miškininkams ir atliekų tvarkytojams, bandantiems perauklėti neatsakingus gyventojus. „Apmaudu, kad gyventojai, turėdami visas sąlygas pristatyti atitarnavusias automobilių padangas į atliekų surinkimo aikšteles, palikti prekybos ar keitimo vietose be papildomo mokesčio, vis tiek renkasi lengvesnį kelią ir jas nelegaliai šalina gamtoje“, – pastebi VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus.

Atitarnavusios padangos nemokamai priimamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje. Per metus vienas gyventojas gali pristatyti 5 naudotas padangas. Anot R. Martinkaus, dažnai žmonės tingi važiuoti į didelių gabaritų aikšteles ir padangas palieka šalia konteinerių prie daugiabučių. „Nepasivarginame ir jas kiekvieną savaitę surenkame. Mums rūpi švaresnė ir jaukesnė rajono aplinka. Kaštai padengiami iš Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalines atliekas surinkimo biudžeto. Gyventojai turėtų būti pilietiškesni ir vežti padangas į aikšteles. Jei keliomis padangomis ir bus viršyta – ne bėda. Svarbiausia, kad jos būtų atvežtos. O dar geriau, pasiimkite savo žmoną, dukrą – ir jau papildomai galite priduoti 10 padangų. Aišku, tuo neturėtų piktnaudžiauti įmonės“, – aiškino R. Martinkus.

Labiausiai nerimą kelia ne pavienės, dažniausiai po dvi ar keturias, randamos automobilių padangos, bet jų krūvos. J. Čekuolienė įtaria, kad mišką „papuošti“ padangomis nesikuklina ir servisų darbuotojai. Mat vien padangų išvežimas jiems kainuoja 10 Eur, o papildomai už kiekvieną kilogramą tenka pakloti po 0,1 Eur. „Kai vienoje vietoje išmetama apie dvidešimt ir daugiau senų padangų, pagrindinis įtarimas krenta ant nelegaliai veikiančių padangų pardavėjų ar servisų, lengva ranka atsikratančių mokesčių naštos. Juk sutaupoma ne vienas šimtas eurų“, – pridūrė Dauparų–Kvietinių seniūnė.

Kai kurie autoservisai naudotas padangas prikelia naujam gyvenimui. Dėl guminių padangų patvarumo, net ir pasibaigus jų eksploatavimo laikotarpiui, gumos savybės nedaug pakinta, todėl gali būti naudojama pakartotinai. Pavyzdžiui, autoservisas „Autoreanimacija“ padangas panaudoja Gargžduose esančios autokroso trasos atitvarams. „Jei autokroso trasoje vietos nebebūtų, net nešautų mintis padangas vežti į mišką. Nesame vandalai, priešingai – mums rūpi gamta“, – užtikrino autoserviso vadovas Vaidotas Kubilius.

Imtis griežtesnių saugos priemonių

Neleistinose vietose atsikračiusieji naudotų padangų gali būti nubausti administracinėmis nuobaudomis, kurios svyruoja nuo 57 iki 140 eurų. Nustačius žalą gamtai, jos gali siekti 7 tūkst. eurų ir daugiau. Tačiau radiniai miške rodo, kad šiukšlintojai pakratyti piniginių nebijo ir įžūliai darbuojasi toliau.

Kaip pastebi J. Čekuolienė, įspėjamieji ženklai „Nešiukšlinti“ ilgai miškuose neužsibūna. Mat tuos, kurie atvažiuoja išmesti šiukšles, jie erzina ir greit būna išraunami ar bent jau apklojami šiukšlėmis. Šiukšlintojų rūstybės susilaukia ir medžiotojai, kurie dažnai nedorėlius užfiksuoja ir įskundžia policijai. Šie jiems atsilygina pradurtomis padangomis arba subraižytomis mašinomis.

Kretingos miškų urėdijos miškų urėdas Antanas Algimantas Baranauskas siūlo didinti baudas: „Prie kiekvieno medžio po girininką nepastatysime. Kiekvienas pilietis turi būti sąmoningas. Kažin ar kiltų ranka padangas mesti miške, jei būtų griežtesnė kontrolė ar baudos. Mano nuomone, atliekant automobilio techninę priežiūrą, turėtų būti prašoma ir išrašo, įrodančio, kad padangos yra priduotos autoservise arba didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje.“

Šernų girininkijos girininkas A. Samoška užsiminė, kad miškuose planuojama įtaisyti kameras, kurios fiksuotų nedorėlius. Tačiau kol kas geriausi žvalgai turime būti patys. A. Samoška ragina būti pilietiškus: „Labai prašome užfiksuoti miške savivaliaujančius šiukšlintojus – nufotografuoti jų mašinas arba bent jau užsirašyti ir perduoti automobilio valstybinius numerius. Tai padaryti galite ir anonimiškai.“

Informuoti apie pastebėtas paliktas šiukšles ir jų šeimininkus tel. (8 46) 451718 arba el. paštu info@gargzdusvara.eu.

Aistė NOREIKAITĖ

Reginos KERNAGIENĖS nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių