Tiesiog dirbti

Savivaldos rinkimai – jau praeities puslapis. Klaipėdos rajonas, nors ir nerodantis didelio pilietinio aktyvumo, gali pasididžiuoti brandesne rinkimų politine kultūra. Neįsivaizduojama, kad kažkas panašaus vyktų kaip Vilniaus rajone, kai ketvirtadienį tik policijai padedant pavyko išgabenti rinkimų rezultatus į Vyriausiąją rinkimų komisiją sostinėje.
Skandalinga situacija susiklostė dėl to, kad LLRA-KŠS lyderis Valdemaras Tomaševskis (W. Tomaszewski) po antrojo merų rinkimų turo tvirtino, jog rinkimų Vilniaus rajone, kur partijos kandidatui W. Urbanui nepavyko išplėšti pergalės, jis negali vadinti laisvais. Sklandžiam dokumentų pristatymui trukdė ir Vilniaus rajono savivaldybės Viešosios tvarkos pareigūnai. Tokie dalykai net fantazijose neįsivaizduojami mūsų rajone. Tiesa, prieš kokį dešimtmetį, tarpusavyje besiriedami dėl postų, dar ir pas mus kai kurie politikai piketuotojus Savivaldybės aikštėje už cepelinų porciją prisišaukdavo. Bet tokios negarbingos tradicijos nesuklestėjo ir dabar jau nebeįsivaizduojamos.
Klaipėdos rajono savivaldybės rinkimų komisija akcentuoja, kad jokių didelių pažeidimų, rėksmingų kivirčų tarp partijų, kandidatų politinės agitacijos laikotarpiu rajone neįvyko. Apie kokius nors papirkinėjimus, dovanų dalijimus, degtinės butelaičius, laukiančius po atitinkamo balsavimo, jau nebėra jokių atgarsių. Anksčiau pasitaikydavo tokių „įdomybių“.
Dalykiški debatai, vertinant nuveiktus darbus ir kalbantis, kaip juos reikėtų efektyvinti ateityje, antrajame rinkimų ture vyko tarp dviejų pretendentų į merus. Kažkam tai pasirodė nuobodu, kažkam stigo intrigos. Tačiau tokia pozicija pasiteisino daugumos rinkėjų akyse: kiti šeši pretendentai po pirmojo turo rezultatų nė iš tolo neprilygo gautų balsų skaičiumi antrojo turo lyderiams. Tai akivaizdus įrodymas, kad žmonės atsikando rėksmingosios politikos ir nuolatinio badymo pirštu į kitą: esą štai aš koks esu šaunus, o jau kiti pretendentai nieko verti! Bet rinkėjams akis gali dumti tol, kol jie nueina iki balsadėžės. Gal patyli tą kelią eidami, gal net ir „laiką“ socialiniuose tinkluose paspaudžia ties vienadieniu rėkautoju, bet į urną įmeta kitokį verdiktą.
Ketvirtadienį oficialiai paskelbta, kokia po rinkimų susiformavo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos valdančioji dauguma: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (11 narių) Tautos ir teisingumo sąjunga (3 nariai), LSDP (2), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (2 nariai). Iš 27 narių 18 dirbs pozicijoje, opozicijoje lieka liberalai ir konservatoriai. Vos tik pasirodžius šiai informacijai viešojoje erdvėje pasirodė komentarai: natūralu, liežuvis tam ir yra, kad juo plaktų. Taigi, komentuodami sprendimą sudaryti būtent kairiųjų koaliciją, vieni laiko racionalų ir pateisinantį balsavusiųjų lūkesčius – juk apie 70 proc. rinkėjų balsų atiduota už šias politines jėgas, kiti reiškia nusivylimą, kad koalicijoje nėra dešiniųjų. Betgi sakoma, kad laikas parodys, kas teisus, kas ne. Praeinančios kadencijos rajono Taryboje koalicijos keitėsi net tris kartus: vieni iki Velykų neišsilaikė, kiti iki bulviakasio. Ką gali žinoti, gal ir naujoji Taryba semsis mainymosi patirties iš buvusiosios?
Kiekvienai politinei jėgai, kiekvienam išrinktam politikui reiktų be emocijų, be išankstinės nuostatos ateiti dirbti bendram labui. Nėra čia ko nosies riesti, vertinga dar kartą ir rinkimų rezultatus pasinagrinėti, reitingavimus pasižiūrėti. Vienų Tarybos narių rezultatai yra puikūs, rodantys ryškų žmonių pasitikėjimą, kitų – kuklūs, vos perlipantys rinkimų kartelę.
Priėmus pirmame posėdyje priesaiką, Tarybos nario mandatas jau yra įpareigojimas ketveriems metams. Ir žmonėms nebesvarbu, kas, kokiai politinei jėgai priklauso, o svarbu, kaip darbai vyksta, kaip realiai keičiasi rajono gyvenimas. Ar esi pozicijoje, ar opozicijoje, būk mielas, Tarybos nary, vykdyk savo priesaką dirbti, spręsti, siūlyti, o ne virkauti, esą vienas lauke ne karys. Juk po ketverių metų rinkėjas vėl į balsadėžę įmes savąjį verdiktą.

„Bangos“ redaktorė,
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė