Tyrimų tuštybė
Naujųjų metų šurmulys – jau praeityje. Netruko prabėgti ir pirmoji metų savaitė, mūsų rajone prasidėjusi džiugiu įvykiu. 2022-ieji buvo palydėti su naujų darželio grupių įsteigimu moderniose patalpose Slengiuose, o šie metai vėl pradžiugino 35 rajono šeimas, auginančias vaikus.
Daupariškiai pagaliau sulaukė rekonstruoto darželio pabaigtuvių. Nors modernizavimo darbai strigo dėl pirmojo rangovo įsipareigojimų nevykdymo, su kuriuo Savivaldybei teko nutraukti sutartį ir skelbti naują konkursą, tačiau ketvirtadienį vykusiose Gobergiškės skyriaus įkurtuvėse vyravo džiugi atmosfera. Tėvai sakė, kad neramų ir ilgą laukimą, kol atidarė darželį, visiškai kompensavo tai, kokiomis šiuolaikinėmis sąlygomis bus ugdomi jų vaikai. „Mums dabar ramu dūšioje“, – jautriai apibendrino viena mama, o jos dukrytė sakė laukianti labai pirmadienio, kai pirmąkart ateis į savo grupę. Džiugesio nepritrūko tiems, kam šis darželis iš tiesų skirtas – mažyliams, tėveliams, pedagogams, darbuotojams, o kai kurie feisbuko komentatoriai tą medaus statinę pabandė atskiesti deguto šaukštu keldami aistras dėl kažkieno neįvertintų „nuopelnų“.
Iš beveik mėnesį trukusio šventinio transo išeiname vėl į realųjį gyvenimą, kuriame kasdien skelbiamos žinios apie nuo sausio keliamus atlyginimus, pensijas, kitas išmokas. Atrodo, kad gyvenimas vėl bus rožinis, atitolsta ekonominės krizės, pasaulį ištikusios karo negandos. Visi to norėtume labai, norėtume pasipildyti optimizmo dozes, bet gerėjančių rezultatų dar net horizonte nematyti.
Praėjusių metų pabaigoje Finansų ministerijos Ekonominės raidos atnaujintame scenarijuje numatoma, kad vidutinė metinė infliacija, pasiekusi 18,9 proc. 2022 m., šiais metais sulėtės ir sieks 9,4 proc. 2022 m. rugsėjį atitinkamai tikėtasi 17,8 proc. ir 6 proc. infliacijos. Tai reiškia, kad infliacija šiemet augs sparčiau nei pajamos ir perkamoji vartotojų galia dar neatsistatys. Atitinkamai prognozuojama, kad namų ūkio vartojimas sulėtės nuo 1,4 proc. 2022 m. iki 0,8 proc. šiemet, kai popandeminiais metais 2021-aisiais privatus vartojimas augo 8,1 proc.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas G. Šimkus aiškina, kad infliacija, iš esmės sukelta šoko dėl karo Ukrainoje, užtruko, įsišaknijo, ir Europos centrinis bankas bando kovoti su ja didindamas palūkanų normas. Pasak jo, atnaujintos ECB prognozės rodo, kad ir 2025 m. bus viršijamas 2 proc. tikslinis infliacijos lygis.
Nuolatinė „Bangos“ skaitytoja, vienos mokyklos darbuotoja pasakojo, kad planavusi savo penkiasdešimtmečio šventę. Tačiau pastaruoju metu svajonės atsisakė: maisto kainos jau akivaizdžiai kerta per šeimos biudžetą, tai tikrai josios jubiliejinė puota būtų per didelė prabanga, neprasmingas sunkiai uždirbamų pinigų švaistymas.
Net Lietuvos banko valdybos pirmininkas G. Šimkus metų pabaigoje spaudos konferencijoje neakivaizdžiai pritarė gargždiškės nuomonei dėl itin didelių maisto produktų kainų. Pranešėjas pabrėžė, kad pastaruoju metu būtent maisto kainos yra veiksnys, nulemiantis bendrąją kainų infliaciją. Jis vardijo: pienas ir pieno produktai – per 50 proc. augimas per metus, aliejus ir riebalai – per 40 proc., duona ir grūdiniai produktai – beveik 40 proc. Bankininkas aiškino, kad maisto kainų augimą kursto itin išaugusios žaliavų supirkimo kainos. „Tad matome, kad perdėto kainų padidinimo nėra“, – apibendrino Lietuvos banko galva G. Šimkus. Bet ar tikrai? Ko gero, galėtų tik aklas nematyti, kad Lietuvoje su kainų augimu pernelyg užsižaista ir kad kai kurie verslai lobsta tik į kampą įvarytų pirkėjų sąskaita.
Ir štai netruko ateiti sausis. Pasirodo, net premjerė I. Šimonytė mano, kad dėl išaugusių maisto kainų Lietuvos bankas galėtų padaryti išsamesnį tyrimą, kuris atskleistų, kas vyksta šalies rinkoje. Ir Seimo opozicijai reikalaujant atlikti maisto kainų augimo tyrimą Lietuvos bankas trečiadienį pranešė, kad esą nuolat vykdo kainų stebėseną. Ekonomikos departamento direktorius A. Dabušinskas pareiškė, kad visgi sausio mėnesį kainų pokyčiai bus stebimi akyliau. Šios analizės rezultatai bus pristatyti vasarį.
Lietuvos bankui vykdant kainų analizę, bus labiau susitelkta į tai, kiek kainų augimą galima paaiškinti ryšiais tarp gamybos kaštų ir galutinės kainos. Tačiau banko atstovas akcentavo, kad Seimo opozicijos atstovų keliami klausimai dėl kainodaros priimtinumo ir galimų kartelinių santykių maisto prekių rinkoje yra už LB vykdomų analizių. Ech, šis teiginys ir nubraukia viltį, kad kažkas bus realiai išaiškinta ir pagaliau ištraukta į dienos šviesą. Tad galime daryti prielaidą, kad tas Lietuvos banko tyrimas – tuščias reikalas – tik pliurpalai vasario mėnesio spaudos konferencijoms.
Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė,
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos pirmininkė
