Ugniagesiams kasmet sunkiau atlikti savo pareigą

Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų PGT pareigūnai, išanalizavę praėjusių metų gaisringumo rodiklius ir priežastis, atkreipė dėmesį, kad gaisrų skaičius ženkliai šoktelėjo dėl žolės deginimo itin ankstyvą pavasarį. Kitų gaisrų per paskutiniuosius metus sumažėjo.

Ištikus nelaimei, sudėtinga atlikti pareigas su sena gaisrine technika, kai trūksta ugniagesių gelbėtojų, taip pat dėl nesutvarkytų gaisrui gesinti skirtų vandens telkinių seniūnijose. Betgi tai kelia grėsmę gyventojų saugumui.

Liepsnojantis pavasaris

Pernai Klaipėdos rajone kilo 322 gaisrai, o užpernai – 209.

Gargždų PGT viršininkas, vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Tomas Taučius akcentavo, jog praėjusiais metais vien tik atvirose teritorijose įsiplieskė 204 gaisrai (63 proc.). Laukuose liepsnojo sena žolė, degė miško paklotė. Neįprastai anksti pernai prasidėjus žolės deginimui, ugniagesiai gelbėtojai vos spėjo malšinti šiuos gaisrus. „Daugiausia jų kilo tankiausiai gyvenamose vietovėse: Kretingalės, Sendvario, Dovilų, Priekulės seniūnijose. Išdegė 280 ha plotų“, – pasakojo T. Taučius.

Beje, Judrėnų ir Endriejavo seniūnijose – tik po vieną tokį gaisrą.

Be žolės deginimo, pernai užregistruota 118 kitų gaisrų: užsidegė 50 gyvenamosios paskirties pastatų, kilo gaisrai 27 ūkiniuose pastatuose, degė 22 transporto priemonės, 12 šiukšlių konteinerių. T. Taučius, lygindamas pastarųjų 3 metų gaisringumo rodiklius, pasidžiaugė, kad šių gaisrų kasmet mažėjo. „Tikrinamuose objektuose – gamybos, prekybos įmonėse pernai įsiplieskė 3 gaisrai, o per pastaruosius 5 metus – iš viso 7“, – kalbėjo pareigūnas.

Nelaimėliai savo noru

„Daugiau dėmesio reikia gyvenamosios paskirties pastatams. Tačiau apsilankyti būstuose ir juose patikrinti, kaip laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių, mes galime tik leidus jų šeimininkams“, – teigė T. Taučius.

Per pastaruosius 5 metus Klaipėdos rajone ugnis pasiglemžė 19 žmonių gyvybes. Pernai žuvo 3, o 2010 m. – net 7. Beje, gaisrų aukomis tapo 10 gyventojų kaimuose, 8 – sodininkų bendrijose, vienas žuvo Gargžduose.

„Šiemet Gargždų PGT budinčiose pamainose trūksta 6 ugniagesių gelbėtojų, todėl į gaisrus kartais išvyksta nepilni ekipažai. Kviečiame jaunus, ištvermingus žmones, norinčius padėti nelaimės ištiktiesiems, įsidarbinti mūsų tarnyboje“, – kalbėjo Gargždų PGT viršininkas, vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas T. Taučius.

Praėjusiais metais gaisro aukų neišvengta Priekulės, Kretingalės ir Dovilų seniūnijose. „Dažniausiai nelaimė ištiko dėl neatsargaus elgesio su ugnimi – 13, neatsargaus rūkymo – 5, o 1 – dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei eksploatavimo taisyklių pažeidimo“, – kalbėjo pareigūnas.

Žuvusiųjų amžiaus vidurkis – 52 metai. Pasak T. Taučiaus, dauguma šių asmenų gyveno asocialų gyvenimą, piktnaudžiavo alkoholiu, rūkė, neturėjo nuolatinio darbo.

Netvarkingas kaminas – grėsmė

Siekiant mažinti gaisrų ir juose žuvusių žmonių, turto sunaikinimo riziką, šiais metais Gargždų PGT planuoja vykdyti prevencines priemones: „Nedegink pernykštės žolės“, „Būk saugus, moksleivi“, „Kūrenkime saugiai“. „Suderinę su rajono Savivaldybe, valstybinėmis institucijomis, sudarysime gaisrų prevencijos priemonių planą, – kalbėjo T. Taučius. – Kartu su policijos pareigūnais numatome vykti į reidus asocialių asmenų susibūrimo vietose. Be to, kartu su rajono Savivaldybės administracija planuojame dalinti autonominius dūmų detektorius vienišiems asmenims, sunkiai besiverčiančioms ir daugiavaikėms šeimoms.“

Pareigūnai taip pat pasirengę individualių namų šeimininkams sutikus apžiūrėti šildymo įrenginių būklę, paaiškinti bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus dėl šildymo įrengimų priežiūros, suodžių valymo. „Šį šildymo sezoną teko daug kartų skubėti į pagalbą tiems, kurių gyvenamųjų namų kaminuose užsidegė suodžiai, – kalbėjo pareigūnas. – Reikia ne tik juos laiku valyti, bet ir prižiūrėti, kad kaminas nebūtų sutrūkinėjęs. Ne vieno gaisro priežastis šiemet buvo netvarkingas kaminas.“

Apleisti priešgaisriniai rezervuarai

Gargždų PGT negali pasigirti modernia gaisro gesinimo technika. Naujausias automobilis „Renault“ pagamintas 2008 m., bet dar naudojamas „Kamaz“, „Zil“ bei tarybinės kopėčios. „Nenauja technika dažnai genda. Tarybinių laikų automobiliams kasmet sunkiau rasti detalių“, – guodėsi pareigūnas.

Jis kalbėjo, kad seniūnijose blogėja priešgaisrinių vandens rezervuarų būklė: apaugę krūmokšniais, netvarkingi privažiavimai, uždumblėję. „Jie daugelį metų netvarkomi, kai kuriuos gyventojai pavertę nuotekų, fekalijų surinkimo rezervuarais. Atvažiavę gesinti gaisro, ugniagesiai negali pasinaudoti – tenka važiuoti vandens už kelių kilometrų. Betgi tai kelia grėsmę gyventojų saugumui“, – akcentavo T. Taučius, ir pasidžiaugė, jog šiemet rajono Savivaldybė numatė lėšų rezervuarams tvarkyti.

Jis prisiminė nepagrįstus gyventojų priekaištus, kad neva ugniagesiai gelbėtojai gesinti atvyksta be vandens. „Atvykus dviem ekipažams, vienas gaisrinis automobilis sustoja prie gaisravietės, o kitas turi užtikrinti nenutrūkstamą vandens tiekimą, todėl statomas prie vandens telkinio. Taigi ugniagesys gelbėtojas iš karto klausia susirinkusiųjų, kur jis yra. O šiems kyla įtarimų, jog atvyko be vandens. To niekada nebūna – netgi grįžta iš gaisravietės su vandeniu“, – teigė T. Taučius.

• Pernai Klaipėdos rajone kilo 322 gaisrai, o užpernai – 209.
• Be žolės deginimo, pernai užregistruota 118 kitų gaisrų: užsidegė 50 gyvenamosios paskirties pastatų, kilo gaisrai 27 ūkiniuose pastatuose, degė 22 transporto priemonės, 12 šiukšlių konteinerių.
• Per pastaruosius 5 metus Klaipėdos rajone ugnis pasiglemžė 19 žmonių gyvybes. Pernai žuvo 3, o 2010 m. – net 7. Beje, gaisrų aukomis tapo 10 gyventojų kaimuose, 8 – sodininkų bendrijose, vienas žuvo Gargžduose.