Ūpą pažinti kraštą nuslopino kelio užkardas
„Pažink Lietuvos kraštą – nuolat girdime tokį raginimą. Tačiau ar tikrai lietuviams atviri patys gražiausi Tėvynės kampeliai?“ – klausia „Bangos“ skaitytoja Ona (tikras vardas, pavardė – redakcijai žinomi). Sumaniusi su šeima pakeliauti po savo kraštą – Klaipėdos rajoną – Ona buvo nemaloniai nustebusi. „Net į Drevernos prieplauką neįvažiavome – pasitiko kelio užkardas, liaudyje vadinamas „šlagbaumas“, – piktinosi moteris.
Papiktino kaina
Ona pasakojo gyvenanti su šeima Gargžduose, o per vasaros atostogas nutarė aplankyti Dreverną. „Iš vietinės spaudos žinojau, kad Drevernos naujoji prieplauka yra įrengta Savivaldybės iniciatyva, pasinaudojant europiniais fondais. Taip pat Dreverna garsėja apžvalgos bokštu, nuo kurio atsiveria Kuršių marių ir kopų nepakartojamas vaizdas. Norėjome tai išvysti savo akimis. Tačiau privažiavę prieplauką nustebome, kelią užkirto „šlagbaumas“. Automobilio stovėjimo kaina 3 Eur. Net Palangoj kainuoja tik 2 Eur valanda, o čia…“ – liejo apmaudą moteris. Ji pasakojo, jog tuomet pasistatė automobilį prie Jono Gižo etnografinės sodybos ir prieplauką pasiekė pėsčiomis. „Apsižvalgėme – labai gražu. Tik iki šiol nesuprantu, kam tas apmokestinimas, juk viskas buvo įrengta Savivaldybės triūsu“, – svarstė moteris. Anot jos, Nida seniai lietuviams tapo nebeįperkamu kraštu, o dabar dar ir Dreverna po truputį esą ta linkme eina.
Priminsime, jog Drevernos prieplaukos statyba kainavo apie 17 mln. litų, Klaipėdos rajono savivaldybei gavus finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal parengtą projektą „Turizmo plėtra Minijos žemupyje ir Kuršių marių vandens trasose“. 15 m Drevernos apžvalgos bokšto statybai ir jo prieigų sutvarkymui iš Europos žuvininkystės fondo, Lietuvos valstybės biudžeto ir Žemės ūkio ministerijos buvo suteikta 18 796 Eur parama, iš Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto papildomai projektui skirta
47 852 Eur.
Vengia transporto spūsčių
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Daiva Beliokaitė informavo, kad būtent pagal europinį prieplaukos tvarkymo projektą ir buvo sąlyga šią prieplauką perduoti koncesininkui. Po ilgų paieškų buvo parinktas koncesininkas, kuriuo tapo bendrovė „Hortivita“. Įmonė įsipareigojo čia teikti maitinimo, nakvynės paslaugas, plėtoti turizmą. „Kadangi koncesininkui perdavėme 20-čiai metų, tai jis ir tvarkosi, už savo paslaugas nustatydamas mokesčius, šiuo atveju už automobilių stovėjimą“, – informavo D. Beliokaitė. Anot jos, kainą už automobilių stovėjimą nustatė koncesininkas. Surinkti pinigai taip pat atitenka koncesininkui, kuris toliau investuoja į plėtrą, tvarko aplinką, užtikrina automobilių apsaugą ir pan.
UAB „Hortivita“ vadovas Martynas Klevinis „Bangai“ komentavo, jog Savivaldybės įrengtoje prieplaukoje buvo tik 30 vietų automobiliams. „Mes aikštelę išplėtėme iki 70 vietų. Beveik visos vietos yra skirtos laivų savininkams, nes vien jų turime 110. Taip pat įleidžiame neįgaliuosius bei šeimas su kūdikiais. Kitu atveju aikštelė būtų labai užkimšta. Būdavo, jog žmonės persikelia į Nidą, o automobilius palieka čia kelioms paroms. Savaitgaliais į Kuršių Neriją perkeliama apie 300 žmonių, kurie atvažiuoja maždaug 120–130 automobilių. Tad įsivaizduokite srautą. Negalime visų sutalpinti. Mes išsipirkome žemę, padarėme privačią aikštelę, investavome pinigus“, – tvirtino M. Klevinis. Anot jo, norima, kad daugiau poilsiautojų transportą paliktų pačioje Drevernoje, neužkimštų prieplaukos. „Buvome susitikę su Drevernos bendruomene, siūlėme aikšteles daryti jiems. Kitaip prieplaukoje susidaro tokios spūstys, kad atvažiavus nebesinori lipti iš automobilio. Jei vis daugiau automobilių bus paliekama pačioje Drevernoje, atsiras intensyvesnis pėsčiųjų eismas, galbūt dreverniškiai pradės prekiauti ledais, uogomis – norisi, kad naudos būtų ir gyventojams“, – kalbėjo iniciatyvos nestokojantis ir Dreverną kone antram gyvenimui prikėlęs Drevernos uosto valdytojas M. Klevinis.
Agnė ADOMAITĖ
