Ursula von der Leyen: Europa išlaikė pandemijos egzaminą

Rugsėjo 15 d. Europos komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Europos Parlamente skaitė savo antrąjį metinį pranešimą. Kasmetinė Europos Sąjungos padėties, svarbiausių iššūkių ir ateities vizijos apžvalga tampa svarbiu politiniu įvykiu ne tik Europoje, leidžiančiu „iš paukščio skrydžio“ pažvelgti į tai, kas svarbiausio per metus įvyko senajame žemyne, su kokiomis dilemomis ir iššūkiais susidūrė Europa bei kas mūsų laukia ateityje.

Savo kalbą Ursula von der Leyen pradėjo nuo to, kaip pastaruoju metu jaučiasi daugelis: „Atrodo, tarsi daugybės žmonių gyvenimas būtų sustojęs, nors pasaulis juda pirmyn gerokai greičiau nei įprastai. Todėl mums kartais sunku suvokti šių pokyčių dydį, greitį bei mastą.“

 „Šis laikas taip pat buvo savosios sielos ieškojimas, mes galėjome iš naujo įvertinti savo gyvenimus, taip pat diskutavome apie mums bendras vertybes. Kai šiandien aš žvelgiu atgal, matau stiprią ES sielą visame kame, ką mes darome. Tai Robertas Schumanas, kuris pasakė – Europai reikia sielos, idealo ir politinės valios, kuri jam tarnautų. Europa per pastaruosius metus šiuos žodžius įgyvendino“, – teigė Ursula von der Leyen.

Europinis atsakas į ateities pandemijas

Vienas svarbiausių kalbos momentų – paskelbimas apie Europos pasirengimo ekstremalioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucijos (HERA) sukūrimą. Iki 2027 m. jai numatyta skirti per 50 milijardų eurų. Ši organizacija sustiprins jau veikiančias Europos Sąjungos sveikatos organizacijas – Europos ligų kontrolės centrą bei Europos medicinos agentūrą. Ateityje tai turėtų padėti išvengti tokio masto pandemijų ar bent sumažinti jų poveikį. Nors COVID-19 yra pirmoji tokio masto pandemija per šimtą metų po ispaniško gripo, siautusio keliuose žemynuose 1918–1920 m., tačiau pasauliui tampant vis globalesniam bei žmonių ir prekių srautams nemažėjant, ateities pandemijų tikimybė tik didės.

Tai patvirtina ir „Biologinės įvairovės ir ekosistemų tarpvyriausybinė mokslo ir politikos platforma“ (IPBES) įkurta Jungtinių tautų, kuri neseniai paskelbė pranešimą apie žmogaus veiklos, globalinio atšilimo ir naujų pandemijų sąryšį. Pranešime teigiama, jog „tos pačios mūsų veiklos sritys, kurios skatina klimato kaitą bei biologinių rūšių įvairovės nykimą, taip pat kelia ir pandemijų pavojų. Pokyčiai žemės ūkyje, intensyvėjantis ir besiplečiantis auginamų kultūrų kiekis, netvari prekyba, gamyba ir vartojimas suardo natūralias ekosistemas, padidina žmonių ir laukinių gyvūnų kontaktus. Tokiu būdu kyla pandemijos.“ Šiuo metu yra skaičiuojama, jog apie net 1,7 milijono neatrastų virusų gyvena laukiniuose gyvūnuose – žinduoliuose bei paukščiuose, iš kurių net iki 827 tūkst. virusų galimai yra pajėgūs užkrėsti žmones.

Taigi pandemijų grėsmė gali būti gerokai sumažinta, keičiant žmogaus veiklas, kurios naikina bioįvairovę, didinant saugomų teritorijų apsaugą bei visomis priemonėmis stengiantis pašalinti netvarų resursų naudojimą didelės biologinės įvairovės teritorijose. Tokiu būdu bus išvengiama žmonių ir laukinės gamtos kontaktų bei mažinama ateities pandemijų tikimybė.

Solidarumas su trečiuoju pasauliu

Ursula von der Leyen taip pat pabrėžė, jog mažų pajamų šalyse šiuo metu yra sukaupta mažiau nei vienas procentas visų pasaulio vakcinų, todėl Europa mato prioritetą, kaip galima labiau spartinti viso pasaulio vakcinavimą. „Kai prieš dvylika mėnesių stovėjau čia, aš nežinojau, kada ir ar apskritai turėsime saugią vakciną nuo COVID-19, tačiau šiandien, nepaisant visos kritikos, Europa yra tarp pasaulio lyderių. Daugiau nei 70 proc. visų Europos gyventojų yra visiškai paskiepyti. Mes buvome vieninteliai, kurie pasidalijo puse savo pagamintų vakcinų. Mes pagaminome 700 milijonų vakcinų Europos piliečiams ir 700 milijonų pasidalijome su daugiau nei 130 pasaulio valstybių“, – pabrėžė Ursula von der Leyen.

Be jau pasidalintų vakcinų, Europa taip pat yra pažadėjusi pasidalinti 200 milijonų dozių su trečiosiomis šalimis iki šių metų pabaigos, tačiau kol kas yra pasiektas tik 18 milijonų rezultatas. Didžiausiais vakcinų kiekiais pasidalijo Prancūzija – 4,17 milijono, Švedija – 1 milijonu, Ispanija – 756 tūkst. bei Portugalija 86 tūkst.

Klimato kaita

Pradėdama kalbėti apie klimato kaitos iššūkius, Komisijos pirmininkė priminė lygiai prieš metus iškeltą itin ambicingą tikslą sumažinti Europos CO2 emisijas 55 procentais iki 2030 m. „Per šiuos metus šį tikslą pavertėme teisiniais aktais bei įsipareigojimais. Esame pirmasis žemynas, kuris pristatė išsamų teisinį reglamentavimą, kad pasiektų realius klimato kaitos pokyčius“, – ambicingus tikslus pristatė Ursula von der Leyen.

Ji taip pat pabrėžė, jog klimato kaitos mažinimo ambicijos negali būti atsietos nuo tikslų mažinti socialinę atskirtį bei skurdą. „Tai turi būti teisingas perėjimas į žaliąją ekonomiką. Todėl siūlome naują socialinį klimato fondą, kuris bus skirtas energetinio skurdo mažinimui, kurį šiuo metu patiria 34 milijonai europiečių. Europa taip pat padvigubins savo paramą bioįvairovės išsaugojimui skurdžiausiose šalyse. Tačiau šių tikslų nepasieksime vieni, 2026 m. klimato kaitos susitikimas Glazge bus tiesos momentas tarptautinei bendruomenei“, – pažymėjo EK pirmininkė.

Prie ambicingų klimato kaitos stabdymo tikslų prisideda ir Lietuva. Vyriausybės parengtame darnaus judumo plane yra numatyti itin aukšti tikslai Lietuvos energetikos, aplinkosaugos ir transporto sektoriams. Pagal šį planą iki 2030 m. Lietuva 60 proc. energijos pasigamins pati, o 50 proc. suvartojamos energijos bus iš atsinaujinančių šaltinių. „Lietuva nori būti tarp geriausiai energetiniam lūžiui, perėjimui prie atsinaujinančios energetikos bei elektromobilumo pasiruošusių valstybių. Po 2025 m. yra numatyti vėjų jėgainių parkai jūroje, kurie padėtį keis iš esmės, taip pat bus didinamos Kauno hidroelektrinės apimtys“, – Energetikos ministerijos konferencijoje „Elektromobilumas – iššūkiai ir ateities vizija“ kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.

Solidarumas su Lietuva

Metinio pranešimo pabaigoje Ursula von der Leyen užsiminė apie žiniasklaidos laisvės svarbą Europai bei Vakarų pasauliui, ji taip pat pabrėžė, jog Europa kurs teisinius instrumentus didesnei žurnalistų apsaugai. Šiame kontekste taip pat buvo paminėtas ir Romanas Protasevičius bei Lietuva, patirianti Baltarusijos režimo agresiją. „Minsko režimas instrumentalizuoja žmones, jie skraidina juos lėktuvais bei tiesiogine prasme stumia juos prie Europos sienų. Tai negali būti toleruojama, ir greita Europos reakcija tai parodo. Mes ir toliau visomis priemonėmis palaikysime Lietuvą, Latviją bei Lenkiją. Vadinkime tai tuo, kas tai yra – hibridine ataka, siekiant destabilizuoti Europą. Mes to niekada netoleruosime“, – pabrėžė Komisijos pirmininkė.

Galiausiai Ursula von der Leyen pažymėjo, jog ateinantys metai bus dar vienas charakterio išbandymas Europos Sąjungai. „Tačiau aš tikiu, kad būtent išbandymų metu žmogaus siela labiausiai atsiskleidžia. Kai aš žvelgiu į Europos Sąjungą, aš žinau, kad ji šį egzaminą išlaikys“, – pabrėžė pirmininkė.

Augustinas KALINAUSKAS