Valstybiniai brandos egzaminai jau ne už kalnų, kaip jiems ruošiasi abiturientai?

Praūžus 2025 metų šimtadienių sezonui, dvyliktokai savo pajėgas skiria valstybiniams brandos egzaminams (VBE). Vieni mokiniai renkasi papildomas konsultacijas mokyklose, kiti samdo korepetitorius, treti pripažįsta vien savo gebėjimus. Dalis abiturientų laikosi griežto plano, o dalis pasikliauja spontaniškais mokymosi būdais. Padiskutavome, kaip abiturientai siekia geriausių rezultatų VBE? Kokie pasiruošimo būdai, jų nuomone, efektyviausi? O ką siekiant geresnių rezultatų ir įveikiant nerimą pataria psichologai?

Vertina laisvalaikį

Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos abiturientas Gabrielius Bakas:

– Stengiuosi suderinti mokyklą su laisvalaikiu, todėl atskirai namuose beveik nesiruošiu brandos egzaminams. Manau, domėjimasis kitomis temomis ir pomėgių puoselėjimas laisvu laiku labiau padeda ruoštis egzaminams – rašant rašinius atsiranda daugiau idėjų ir pavyzdžių, ką paminėti. Taip pat tai leidžia neprarasti smalsumo, domintis mokslais, kadangi tada eina lengviau susikaupti.

Mokosi internetu

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos dvyliktokas Neilas Saltykovas:

– Kadangi egzaminai iš lėto artėja, jiems ruošiuosi su nerimu, kuris padeda ir stumia mane į priekį. Prie matematikos tenka pasėdėti ilgiausiai. Daugiausia mokausi savarankiškai, pasitelkdamas internete esančias vaizdo pamokas, tad kol kas korepetitorių išvengiu. O su kitomis pamokomis – lietuvių, istorija, anglų – paprasčiau, užtenka pamokoje išmoktos ir pakartotos medžiagos, tad jaučiuosi tvirtai net ir neskirdamas joms papildomai laiko.

Derina mokslą su poilsiu

Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos gimnazistė Augustė Dvarionaitė:

– Super recepto ar specialios rutinos, ruošiantis VBE neturiu. Atlieku visas pamokoje pateikiamas mokytojų užduotis, taip pat atlieku pavyzdines egzaminų užduotis namuose. Siekiu palaikyti miego režimą. Numalšinti stresą man padeda sportas ir pomėgiai. Šių veiklų metu galiu pailsėti nuo mokslų ir tuomet produktyviau mokytis. Sunkiau sekasi tikslieji mokslai, todėl ruoštis matematikos brandos egzaminui padeda korepetitorius. Savaitgaliais daugiau laiko skiriu poilsiui, kad nepervargčiau ir savaitės dienomis galėčiau kokybiškai įsisavinti žinias. Perprasti VBE užduotis man padeda praktinis jų atlikimas, todėl bandau jų spręsti kuo daugiau. Stebiu egzaminų tendencijas, naudojuosi įvairiais mokytojų patarimais. Analizuoju testų klaidas ir pakartoju temas, kuriose darau daugiausia klaidų. Stengiuosi suderinti mokslą ir poilsį, tai padeda išvengti streso šiuo įtemptu laikotarpiu.

Pasikliauja mokytojais

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos dvyliktokė Danielė Baltmiškytė:

– Tiesą pasakius, egzaminams nelabai ruošiuosi. Daugiau laiko praleidžiu galvodama ir nerimaudama, kaip juose seksis, nei iš tikrųjų skirdama pastangas mokslams. Aišku, dauguma mokytojų labai stengiasi mus paruošti – skiria daug klasės ir namų darbų, kuriuos stengiuosi atlikti. Jei ko nors nesuprantu, ieškau paaiškinimų internete arba kreipiuosi pagalbos į draugus ir mokytojus. Jokių ypatingų metodų VBE pasiruošimui nenaudoju – tiesiog bandau pasitikėti mokytojų patirtimi ir žiniomis bei tikiuosi, kad jų padedamai pavyks išlaikyti egzaminus.

Puoselėja jaunystę

Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos abiturientė Eva Rimkutė:

– Egzaminams ruošiuosi labai laisvai. Jei kas nors siūlo susitikti ar užsiimti kita, man mielesne veikla, niekada nepasakysiu „ne“. Manau, kad jaunystėje svarbiausia patirti kuo daugiau – iš to net kyla energija ir motyvacija mokytis. Ruošiuosi pagal tam tikrą grafiką – stengiuosi kasdien prisėsti prie svarbesnių pamokų, pavyzdžiui, matematikos. Kartais vieną dieną paskiriu vienam dalykui, mokausi, žiūrėdama paskaitas internete. Korepetitorių niekada neturėjau ir neketinu turėti, kadangi šiais laikais pasiruošti galima ir savarankiškai. Nors jie yra labai naudingi, šiandien egzistuoja daugybė internetinių pamokų ir paskaitų, kurių man visiškai pakanka. Sveikata ir jaunystės patirtys man yra svarbesnės nei mokyklą baigti „šimtuku“.

Psichologės komentaras

<Artėjant egzaminams, vieni mokiniai daug mokosi, samdo korepetitorius, o kiti į tai žiūri šiek tiek paprasčiau ir neapsikrauna. Tačiau kaip iš tikrųjų reikėtų rengtis VBE? Gal yra kokių patvirtintų, efektyvių pasiruošimo būdų, patarimų ar net paslapčių?

Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos psichologė Indrė URBAITIENĖ:

–Egzaminų laikotarpis daugeliui moksleivių sukelia įtampą, nerimą bei abejones savo jėgomis. Dažnai pasitaiko, kad ne tik patys besimokantieji, bet ir jų tėvai ar mokytojai sukelia papildomą spaudimą, net to patys nepastebėdami. Svarbu suprasti, kad egzaminai nėra gyvenimo ar mirties klausimas, o tinkamas pasiruošimas gali padėti jaustis užtikrinčiau ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą.

Keletas rekomendacijų, kuriomis vadovaujantis egzaminų laikotarpis gali tapti kiek paprastesnis ir sklandesnis:

Mokymosi planas. Egzaminų pasiruošimo laikotarpiu gali atrodyti, kad reikia išmokti labai daug per trumpą laiką, o tai kelia stresą. Kad išvengtumėte chaoso, verta susidaryti aiškų mokymosi planą: suskirstyti temas, nustatyti prioritetus ir paskirstyti laiką. Taip išvengsi paskutinės minutės panikos ir jausiesi labiau kontroliuojantis situaciją. Be to, planavimas leidžia matyti progresą, o tai padeda palaikyti motyvaciją. Svarbu laikytis paprasto taisyklės – „vienas dalykas vienu metu“ . Kodėl tai svarbu? Kai susitelkiame į konkrečią užduotį, sumažėja nerimas dėl likusios medžiagos.

Laiko planavimas. Paprastai dažniausiai pradėjus gilintis į mokinio ar mokinės mokymosi sunkumus paaiškėja, jog mokiniui stinga laiko planavimo žinių bei įgūdžių. Laiko planavimas – tai raktas į efektyvesnį mokymąsi ir mažesnį stresą ruošiantis egzaminams. Kai aiškiai suplanuojamas laikas, sumažėja skubėjimas, pervargimas ir nerimas, nes žinoma, kiek ir kada mokysiesi. Be to, tai padeda geriau įsisavinti informaciją ir išvengti paskutinės minutės chaoso. Planuojant laiką, svarbu susikurti aiškų ir vizualiai matomą tvarkaraštį kuriame aiškiai matytum, ką ir kada mokysiesi. Pasiskirstyk temas taip, kad liktų laiko ir pakartojimui. Nustatyk prioritetus – daugiau dėmesio skirk sunkesnėms temoms, tačiau nepamiršk ir lengvesnių dalykų, kad išlaikytum balansą.

Mokymosi metodai ir technikos. Mokytis galima įvairiai, todėl svarbu atrasti, kas veikia būtent jums. Jei lengviau įsimeni vaizdinę informaciją, piešk schemas ar diagramas. Jei geriausiai mokotės klausydami, pabandyk garsiai pasakoti medžiagą ar įrašyti savo balsu ir vėliau perklausyti. Mokantis grupėje galima vienas kitam paaiškinti neaiškias temas – tai padeda įtvirtinti žinias. Kartojimas taip pat labai svarbus – išmoktą informaciją periodiškai peržiūrint, ji geriau įsimenama ir tampa ilgalaike atmintimi. Naudok metodus, gerinančius dėmesio išlaikymą – pavyzdžiui – Pomodoro techniką (25 min. mokymosi + 5 min. pertraukos). Mokykis skirtingais būdais – rašyk konspektus, naudok minčių žemėlapius, mokykis garsiai arba diskutuok su draugais, kad informacija geriau įsimintų. Svarbu stebėti savo pažangą – žymėkis, ką jau išmokai, ir kartok svarbiausius dalykus, kad žinios išliktų ilgalaikėje atmintyje. Geresniam įsiminimui galima naudoti „Romėniško kambario“ metodą. Pvz.: Tai atminties technika, paremta „atminties rūmų“ principu. Įsivaizduok, kad eini per žinomą erdvę (pvz., namus) ir kiekviename kambaryje „palieki“ informaciją, kurią nori įsiminti. Kiekvienas kambarys ar objektas simbolizuoja skirtingą informaciją. Ryškūs ir įsimintini vaizdiniai padeda lengviau prisiminti.

Rūpinimasis savimi. Egzaminų pasiruošimas nėra tik apie mokymąsi – labai svarbu nepamiršti rūpintis ir savo kūnu bei emocine būkle.

Miegas. Smegenys apdoroja informaciją miegant, todėl labai svarbu gerai išsimiegoti. Miego trūkumas gali lemti prastą dėmesio išlaikymą, silpninti mokymosi efektyvumą, didinti nerimą bei mažinti atsparumą stresui, todėl reguliarus ir pakankamas poilsis yra vienas svarbiausių sėkmingo pasiruošimo egzaminams elementų. Rekomenduojama miegoti bent 7–9 valandas.

Mityba. Subalansuota mityba padeda palaikyti energijos lygį ir koncentraciją. Tai ką valgome, turi nemažai įtakos energijos lygiui ir susikaupimui, todėl reikia vengti greito maisto. Jame tiesiog per mažai naudingų medžiagų. Kad kūnas ir smegenys būtų gerai maitinami, reikia rinktis maistingus produktus, kurie padeda susikaupti ir įsisavinti informaciją (žuvį, riešutus, jogurtą ir mėlynes). Tas pats galioja ir egzamino dieną – prieš testą geriau valgyti tokį maistą, kuris užtikrins lėtą energijos išsiskyrimą

Fizinis aktyvumas Pasivaikščiojimas, lengva mankšta ar tiesiog gryno oro gurkšnis padeda sumažinti įtampą ir pagerinti nuotaiką. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog norint pajusti dopamino (laimės hormono) išsiskyrimą, paprastai užtenka apie 20–30 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo.

Pertraukos. Tai, kad mokinys gali jausti, jog „nieko neprisimena“ ir kad galva atrodo tuščia, nors visa naktį mokėsi, gali būti dėl kelių priežasčių. Viena pagrindinių yra tai, kad nuolatinis mokymasis be pertraukų gali sukelti pervargimą, sumažinti dėmesio koncentraciją ir netgi pakenkti atminties formavimuisi. Todėl labai svarbu mokantis daryti mažas pertraukas, kad mokymasis taptų efektyvus. Rekomendacija daryti 10–15 minučių pertrauką po 40–50 minučių mokymosi yra paremta tyrimais apie smegenų veiklą. Tokios pertraukos leidžia smegenims atsistatyti, sumažina stresą ir padeda geriau apdoroti informaciją. Tuo pačiu metu, trumpas poilsis atgaivina kūną ir protą, todėl grįžus prie mokymosi, dėmesys ir produktyvumas padidėja.

„Susidraugaukite“ su nerimu. Jei egzaminų baimė per didelė, verta išbandyti atsipalaidavimo pratimus – gilų kvėpavimą, meditaciją ar sąmoningumo praktikas. Internete gausu informacijos, įvairių programėlių, kuriose galite mokytis mindfulness technikų arba kitaip tariant buvimo „čia ir dabar“. Taip pat padeda minties pakeitimas – vietoje „bijau, kad neišlaikysiu“ galima mąstyti „ką galiu padaryti dabar, kad pasiruoščiau kuo geriau?“.

Tėvų vaidmuo. Dažnai mokiniai dalindamiesi apie patiriama stresą artėjant bei ruošiantis egzaminams įvardina kaip aplinką, kurioje tėvai, pedagogai greičiausiai norėdami palaikyti mokinį veikia jį priešingai. Tad keletas patarimų tėvams, kaip reikėtų padėti vaikui, kuris ruošiasi VBE.Svarbu atsiminti, kad egzaminą laiko ne tėvai, o vaikas. Todėl labai svarbu vengti spaudimo ir lūkesčių išreiškimo („Tu privalai gauti gerą pažymį“), kurie moksleiviui gali tapti nepakeliami. Vengti gąsdinimų („Jei neišlaikysi, tavo ateitis sugrius“) arba lyginimo su kitais („Tavo draugas Jonas mokosi geriau už tave“). Šiuo periodu ypatingai svarbus palaikymas. Priminkite, kad rezultatas nėra svarbiausia – svarbu įdėtos pastangos. Nevenkite ir būkite atviri pokalbiui su vaiku. Šiuo metu jūsų palaikymas ir paskatinimas yra ypatingai svarbus.

Reziumė. Nors nėra vieno stebuklingo metodo, kuris užtikrintų puikius egzaminų rezultatus, šie laiko patikrinti patarimai gali padėti pasiekti geriausią galimą rezultatą egzamino dieną. Norisi priminti, kad egzaminai nėra gyvenimo pabaiga – tai tik viena iš daugelio patirčių. Svarbu ne tik įvertinimai, bet ir tai, ką išmokstame šiame procese: kaip planuoti laiką, susidoroti su stresu ir išlikti motyvuotiems. Svarbu pasitikėti savimi, išmokti rūpintis savo emocine būkle ir nepamiršti, kad po egzaminų gyvenimas tęsiasi su dar daugiau galimybių…Tad sėkmės egzaminuose ir jų pasiruošime!

Kalbėjosi Juras MIZGERIS

Jaunųjų korespondentų klubo narys

Vilijos BUTKUVIENĖS nuotr.

(„Jaunimo energija –pozityviam mąstymui“, MRF)