Veiklios ir atsidavusios – rajono mamos
Veiklumo nestokojanti gargždiškė Ingrida Kaušienė su šeima. 
Vicemerė Audronė Balnionienė su anūkėliu Augustu išgyvena daug gražių akimirkų kartu.
Šį sekmadienį švęsime Motinos dieną. Gražiausi žiedai, žodžiai, prisiminimai tądien alsuoja meile mamoms, tiek esančioms, tiek jau iškeliavusioms amžinybėn. Šia proga „Banga“ nusprendė pakalbinti aktyvias ir veiklias rajono mamas, kurioms rūpi ne tik savo šeimos židinio kūrenimas, bet ir šalia esantis. Tai mamos visuomenininkės, mamos – donorės, mamos – savanorės. Būtent tokių mamų dėka kuriame gražesnį rytojų, kuriame gyventi gera.
Donorystė iš kartos į kartą
Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Audronė Balnionienė džiaugiasi, kad per Motinos dieną ji gali pasveikinti savo mamą Stasę, kuriai jau per 80 metų, o kartu ir pati sulaukia sveikinimų nuo savo vaikų – 27 metų dukros Agnės ir 21 metų sūnaus Arno. „Mano mama – aktyvi moteris, neabejinga rajono aktualijoms, ištikima „Bangos“ skaitytoja, dar ir šiandien vairuojanti automobilį… Smagu, kai dar gali pabūti vaiku. Labai džiaugiuosi ja ir esu dėkinga už brangiausią gyvenimo dovaną“, – jautrius žodžius mamai skyrė vicemerė A. Balnionienė. Būtent Audronės mama daug metų buvo kraujo donorė, daugiau nei 20 kartų yra davusi kraujo. „Tad juokauju, kad kraujo donorystė yra paveldėta. Pati kraujo daviau kokius 3–4 kartus, anksčiau turėjau tam tikro nerimo, baimių, tačiau jau po pirmojo karto būgštavimai išsisklaidė. Tad dabar, esant galimybei, visada paaukoju ir raginu tai daryti kitus“, – sakė vicemerė.
Pašnekovė prisimena, kad pati augindama vaikus būdavo labiau linkusi būti jų drauge nei viršininke. Aišku, atsakomybių, pagarbos tėvams riba turi būti išlaikyta. „Kai tik mano vaikai išmoko ropoti, stovėti, jie visad būdavo šalia manęs visose veiklose. Kartu dirbdavome įvairius darbus, gamindavome maistą. Tiek dukra, tiek sūnus puikiai gamina įvairius patiekalus, yra įvaldę namų ruošos darbų subtilybes. Laisvalaikiu – vėl kartu: daug keliavome, kad ir po darbo nulėkdavome bent porai valandų prie jūros, aplankėme begalę spektaklių, koncertų ir pan.“, – prisimena A. Balnionienė. Praėjusieji metai jai buvo išskirtiniai – moteris tapo močiute. Dukra Agnė padovanojo anūką Augustą, kuris, kaip juokauja šeima, atsinešė sau vardą, mat gimė rugpjūčio 1-ąją („August“ iš angl. kalbos reiškia rugpjūtis). „Jau devintą mėnesį „matuojuosi“ naująjį močiutės statusą. Anūkas sugrąžina prisiminimus, praeitus etapus – nuo šliaužiojimo iki dantų dygimo. Kartu praleidžiame daug laiko, tai nuostabios akimirkos“, – neabejoja pašnekovė. Jos nuomone, vaikams, anūkams svarbiausia perduoti meilę Tėvynei ir žmogui, ugdyti patriotiškumą, taip pat atsakomybę. „Visose vertybėse, mano manymu, atsakomybė yra esminė sudėtinė dalis. Labai džiaugiuosi, kad mano dukra, baigusi mokslus Anglijoje ir kurį laiką pagyvenusi svetur, su šeima grįžo į Tėvynę“, – kalbėjo ji.
Savanorystės galia
Aurelija Rapalienė – viena iš mamų, kuri neliko abejinga karo pabėgėliams iš Ukrainos ir aktyviai prisideda pagalba savanoriaudama. „Padedu, kaip galiu, Gamyklos g. 33 savanorių punkte, taip pat internete skleidžiu informaciją, ko trūksta ukrainiečiams ir pan. Dažnai žmonės man asmeniškai rašo, klausia, prašo pagalbos. Mūsų kaimynystėje yra šeima ukrainiečių, tai dažnai bendraujame. Matau daug bendro tarp mūsų“, – pastebi Aurelija, kuri atvirai sako padedanti, nes taip tiesiog liepia širdis.
Aurelija jau pastaruosius penkerius metus aktyviai kimba į pagalbą kitiems. Ar tai benamiai šuniukai, kačiukai, ar reikia pagalbos sergantiesiems, neįgaliesiems – Aurelija tiesia savo ranką. „Sulaukiu ir pašaipų, net grasinimų, tačiau tai tik dar viena plunksna į sparnus, kurie padeda kilti ir dažnai tas pyktis sukuria naują idėją“, – sako ji. Aurelija nepritaria posakiui, jog geri darbai daromi tyliai. Anot jos, priešingai – žmonėms suagituoti, užkrėsti gerumu reikia viešumo, reikia parodyti, kaip ir kiek, kam yra padėta. „Visada sakau, jog kartu galime daugiau“, – pabrėžė ji.
Moteris augina du sūnus – 14 metų Eimantą ir 10 metų Arminą. „Tai mano atramos, širdys ir mano svarbiausios gyvenimo dalys“, – teigė laiminga mama. Anot jos, per Motinos dieną yra tradicija aplankyti senelių kapus Telšių rajone. „Žinoma, būna gėlės ryte iš mano sūnų, jos man pačios gražiausios, tada einame sveikinti močiutes. Man kiekviena diena su vaikais yra šventė“, – akcentavo Aurelija.
Suderinti sudėtinga, bet įmanoma
Gargždiškė Ingrida Kaušienė džiaugiasi būdama 14 metų Augusto ir 8 metų Emilio mama. Augindama vaikus ji įsitraukė į mamyčių įvairias veiklas: aktyvino mamas socialiniuose tinkluose, rengė mamyčių susibūrimus, pirmuosius mamyčių turgelius Gargžduose. Atėjus laikui grįžti į darbo rinką, Ingrida nusprendė paragauti verslininkės duonos ir kartu su bendraminte mama Lina atidarė žaidimų kambarį „Emigus“. „Gyvavome ketverius metus kaip žaidimų kambarys, kol užklupo karantinas, kuris pakoregavo planus, ir užsidarėme, bet palikome kitą mūsų mėgstamą ir per tuos metus išvystytą veiklą – helio balionų prekybą. Tad dabar esame atidarę fizinę balionų ir kitos šventinės atributikos parduotuvę EmigusDeco.lt, kuri įsikūrusi P. Cvirkos g. 13B, Gargžduose, „Minimago“ 1-ame aukšte. Taip pat prekiaujame internete www.emigusdeco.lt“, – dėstė veikli mama Ingrida.
Ji prisipažino, jog suderinti darbą ir šeimą nėra lengva: „Juolab kad dar įgijau kirpėjo specialybę. Tad visas dienas lakstau tai šen, tai ten. Atrodo, dirbu visas septynias dienas per savaitę. Bet kai dirbi sau, taisykles kuri pati, tai vaikai gali bet kada ateiti pas tave į darbą, mažasis mėgsta parduotuvėje dėlioti kainas, padeda. Vyresnysis – paauglys, tai šiuo metu jis labiau susikoncentravęs ties draugais. Sekmadieniais su vyru stengiamės daugiau laiko skirti šeimai.“
Mamyčių dieną, anot pašnekovės, jie su vyru sveikina savo mamas, taip pat Ingrida – savo močiutę, kuriai ji labai brangi. „Žinoma, visada džiaugiuosi iš vaikų sulaukusi gėlyčių ir atvirukų ar kt. darbelių, kuriuos darydavo darželyje, dabar – mokykloje. Didysis sūnus būna padovanoja šokolado“, – šypsodamasi užsiminė pašnekovė.
Įkvepia ukrainiečių stiprybė
„Jei gali – padėk“, – tokia filosofija gyvenime vadovaujasi Kuliuose gyvenanti Giedra Bočkuvienė. Moteris atvirai sako vertybines pažiūras perėmusi iš mamos Onutės, kuri taip pat daug kam per gyvenimą yra padėjusi. „Mamos vaikystė buvo nelengva, augo be mamos. Per Motinos dieną būtinai ją sveikinsime, lygiai taip pat – ir vyro mamą, kurią taip pat vadinu mama“, – kalbėjo pašnekovė. Giedra savanoriauja paramos ukrainiečiams centre Gamyklos g. 33. „Jokių sutarčių nesu pasirašiusi, tačiau kai galiu, ir važiuoju. Pirmiausia „Bangos“ feisbuko puslapyje pamačiau skelbimą, kviečiantį savanoriauti, tad ir pradėjau. Džiaugiuosi, kad mane palaiko šeima, vaikai – 18 metų Vilius ir 13 metų Adomas. Būna, kad sakau šeimai, gal šįvakar nevažiuosiu, o jie paskatina. Tad ir savanoriauju, man gera padėti kitiems. Tikiu, jei man prireiks pagalbos, kada nors ir man padės“, – svarsto moteris.
Ji pabrėžė, jog savanorystei įkvepia ir į paramos ukrainiečiams centrą atvykstančios ukrainietės net su kūdikiais ant rankų. „Pamatai, kokios jos stiprios. Savo poreikius mamos atideda, pirmiausia renkasi drabužėlių, reikmenų kūdikiams, vaikams, tad mūsų – savanorių – pareiga – parinkti reikalingų daiktų ir mamoms. Būna, kad ukrainietės atsivežtus kūdikius centre ir pamaitina… Čia dirba puiki savanorių komanda, yra daug padėti atvažiuojančių žmonių, daug aukojančių. Gerų žmonių išties yra, tai džiugina“, – kalbėjo Giedra, kuri ir sūnums sako diegianti pirmiausia žmogiškumą, gebėjimą suprasti šalia esantįjį, jį atjausti, jam padėti.
Jų šeimoje įvairių švenčių proga suruošiama staigmena, kol sveikintinas žmogus dar miega. „Tikiuosi ir aš tokios staigmenos, o po to vyksime sveikinti mamų“, – šypsodamasi šio sekmadienio programą atskleidė Giedra.
Agnė ADOMAITĖ
Asm. albumo nuotr.
