Veiksmas
Įsikibo į parankę mano dukrytei darželyje kovidas ir parėjo abu namo. Dukrytė pasveiko, tai jis tada prie manęs prilipo. Teko „padraugauti“ kelias dienas. Nebuvo malonu, tad jau kaip ir pamiršau. Stengiuosi galvoje nesukti neigiamų scenarijų. Tačiau tai sudėtinga misija, kai, rodos, visi it susitarę net per menkiausius plyšius plyšauja: maistas brangsta, mokesčiai už komunalines paslaugas siekia kone dangų, didėja karo grėsmė, o omikronas toliau plinta ir bla, bla, bla… Ar Jums neatsibodo? Ta pati mano dukrytė, šalia žaidusi, kai žiūrėjau žinias, atsisuko į mane ir sako: „Vien nelaimės, ar ne, mama?“ Šis negatyvus fonas neabejotinai veikia visus, todėl kiekvienas privalome pasverti savo pasirinkimus. Jei pažiūrėjote žinias per vieną kanalą, galbūt per kitą jau ir neverta? Geriau išeikite pasivaikščioti ar atsiverskite įkvepiančią knygą. Dar geriau – išgerkite kavos kavinėje, juk vėl grįžo lygybė, galimybių pasas sustabdytas, tad vakseriai ir antivakseriai gali drauge susėsti prie bendro stalo. Kaip senais gerais laikais!
Žinoma, jei problemas tik ignoruosime, jos neišnyks. Ne veltui sakoma, kad blogis klestėtų, tereikia, jog geras žmogus nieko nedarytų. Tačiau svarbu ne tik problemas identifikuoti, bet ir veikti. Juk apsiribojimas kalbėjimu ir dejavimu jokių rezultatų neduoda, nebent pastebimas pašlijusios sveikatos efektas. Tad svarbu – veiksmas, koncentracija ties savo gyvenimu. Šioje srityje įžvelgiu teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, visai neseniai rašėme apie tai, kaip žmonės ieškojo teisybės dėl taikomų tarifų „Gargždų būsto“ administruojamiems daugiabučiams. Jie patys studijavo įstatymus, kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narius, Savivaldybę, žiniasklaidą, kol pagaliau buvo atlikti neplaniniai patikrinimai ir demaskuotos galimos klaidos. Jei būtų tylėję ir tik dejavę, niekas nuo to nepasikeistų. Lygiai taip pat netyli ir prekybininkai Gargždų turguje, kuriems keliami mokesčiai. Paskelbus jų problemas „Bangoje“, laikraščio feisbuko puslapyje pasipylė komentarai. „Jaučiu, statys toje vietoje baseiną“, – rašo Rimantas. „Kažkam prireikė vietos centre, nori išgyvendinti turgų“, – įžvelgia Renata. Tokie komentarai daug pasako. Manau, per dažnai žmonės įžvelgia klastą ir ten, kur jos nėra. Neigiamai vertinu ir tokį politikų elgesį, kai per Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdžius, feisbuko paskyrose dirbtinai pilamas purvas ant oponentų ir įsivaizduojama, kad tokiu būdu bus sukrautas didelis politinis kapitalas, garantuosiantis sėkmę rinkimuose. Juokingiausia, kad po tokių purvo vonių dažnai politikai tarpusavyje bendrauja lyg niekur nieko – tarp eilučių leidžiama suprasti: „Atleisk, nepyk, – juk čia politika.“ Patapšnoja vienas kitam per petį, ir tiek. Tačiau žmonės jau pavargo nuo tokių dirbtinų spektaklių.
Pavargo nuo politikų gražių kalbų apie prioritetą švietimui ir švietimo įstaigų vadovai. Jie nebetyli ir išplatino kreipimąsi valdžios atstovams, kuriame atkreipia dėmesį, jog darbų mastas nebepakeliamas, o biurokratijos tiek, kad sudėtinga atlikti pagrindines funkcijas. Šio šeštadienio „Bangoje“ kviečiame susipažinti su įsikūrusiu Švietimo įstaigų vadovų profsąjungos Klaipėdos rajono skyriumi. Jam pirmininkauja Kretingalės pagrindinės mokyklos direktorė Jurgita Alčauskienė.
O grįžtant prie į draugus dažnam besiperšančio kovido, tai suaugusieji bijo jo it maro, o štai, pavyzdžiui, vaikai mokyklose ir turėklus lyžteli, kad tik užsikrėstų ir nereikėtų eiti į mokyklą, tačiau nelimpa zaraza, ir viskas. Viena vertus, liūdna, kad daliai vaikų ėjimas į mokyklą – prievolė. Kita vertus, galime iš vaikų pasimokyti: kartais, kai pažiūri baimei tiesiai į akis, ji ima ir išgaruoja.
Agnė ADOMAITĖ
„Bangos“ korespondentė,
portalo www.gargzdai.lt turinio redaktorė
