Venckiškiams atsilygina paukšteliai

Venckų filialo bibliotekininkė Aušra Demenienė, užrašiusi venckiškių norus, svajones, pakabino ant bibliotekos durų, kad atėjusieji galėtų perskaityti, kiek kūrybiškų, besirūpinančių ir savaip mylinčių kaimą žmonių čia gyvena. Tai veiklios bendruomenės atspirtis.

V. Augutis sau lygų besmegenį nulipdė galbūt iš paskutiniojo sniego.

Venckų kaimo žmonės, suspausti karantino varžtų, šią rūsčią žiemą rūpinasi gyvąja gamta. Beveik visose sodybose paukšteliams įrengtos „valgyklėlės“, kuriose nuolat šie lankosi. Gyventojai išmoningi – sugalvoja, kaip paprastai ir patogiai palesinti: jeigu ne daili lesykla sodyboje ant medžio pakabinta, tai šviežių lašinukų ant vielos priverta. Anot seniūnaitės A. Demenienės, noro ir kūrybiškumo venckiškiams netrūksta, o prisivilioję alkstančius paukštelius stebi juos ir jaučiasi tarsi gamtos kine.

Štai Jovita Breivienė ant laiptų turėklų įrengusi lesyklėlę, kurioje apsilankę plunksnuočiai visada randa saulėgrąžų, trupinių ar taukų. Irena ir Vladas Lideikiai itin turtingą ir gausų stalą siūlo paukšteliams. Šią žiemą jau sulesino daugiau nei 10 kilogramų saulėgrąžų, jų buvo pasirūpinę rudenį, todėl netaupė.

„Sulesinome 7 kilogramus saulėgrąžų, kurių nusipirkome vienoje Dituvos parduotuvėlėje, – atskleidė A. Demenienė. – Gražu žiūrėti į atskrendančias lesti zylutes, sniegenas, kėkštus. Bet kai atlekia meletos, jos tupi ant šakų laukdamos, kol šie papuotaus.“

Kasparui ir Virginijai taip pat malonu gėrėtis, kaip sparnuočiai lesa jų vaišes. Dailias lesyklėles savo sodybose pakabinę Rasa ir Martynas Šimkai, ūkininkai Šiaulyčiai.

O Danutė ir Algis Simonavičiai šios neturi, bet paukšteliai įsikūrę jų ūkinių pastatų pastogėse, todėl visada sotūs. „Čia jų namai“, – šypsojosi pašnekovai.

Venckų kaimo žmonės ne tik jautrūs, bet ir kūrybiški, meniškos sielos. Antai Vidmantas Augutis ne tik sumeistravęs dailią lesyklėlę, bet ir savo kieme spėjo pastatyti įspūdingo dydžio besmegenį. „Aišku, jam padėjo žmona Jūratė – be moterų pagalbos dideli darbai nepadaromi. Labai gražu ir linksma į jį žiūrint – iš karto nuotaika skaidrėja“, – linksmai dėstė A. Demenienė.

Virginija LAPIENĖ

Venckų bendruomenės archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių