Vietoje darbo gavo pravaikštą

Esate atleista už pravaikštą – tokią žinią išgirdo gargždiškė, nuėjusi užsiregistruoti Lietuvos darbo biržoje. Toks įrašas „Sodros“ ir Darbo biržos duomenų sistemose moteriai buvo it perkūnas iš giedro dangaus. „Juk dirbau visas dienas, kol darbdavys pats paprašė nebeateiti į darbą ir už išdirbtas dienas sumokėjo grynaisiais“, – stebėjosi ji. Nepatikimo darbuotojo etiketės nusikratyti teks teisiniu keliu, o dokumentus galimai klastojusiam darbdaviui gresia rimti nemalonumai.

Manė dirbusi neoficialiai

Lauko prekyboje pardavėja prieš kurį laiką įsidarbinusi Vilma Lūžienė skelbimą buvo radusi laikraštyje. Moteris džiūgavo pagaliau išsiregistruosianti iš Darbo biržos. Gargždiškei esą buvo pasakyta, kad ji bus įdarbinta oficialiai. Tačiau prekyvietėje moteris padirbo vos dvi dienas. Vieną vakarą paskambino savininkas ir pranešė, kad verslas nepasiteisino. V. Lūžienės teigimu, jai už dvi dienas „į rankas“ buvo sumokėta po 50 Lt. Po kelių dienų V. Lūžienė grįžo užsiregistruoti į Darbo biržą ir sužinojo, kad yra atleista už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, jai įrašyta pravaikšta. Moteris esą oficialiai įdarbinta ir atleista tą pačią dieną. „Visų pirma aš nepasirašinėjau jokių dokumentų. Man nedavė darbo sutarties, nerašiau jokio pareiškimo ar pasiaiškinimo atleidžiant. Be to, dirbau dvi dienas, suprekiavau po 300 Lt ir už tai man sumokėjo grynaisiais – po 50 Lt už dieną. Kaip suprantu, įrašas reiškia, kad nedirbau išvis – neva neatėjau į darbą. Kodėl mane apšmeižė?“ – negalėjo atsitokėti moteris.

„Bangai“ susisiekus su darbdaviu šis tikino, kad problemų nėra – moteris žino, už ką buvo atleista, pati „susivėlė“, bet dabar viskas gerai. Ji esą net grįš dirbti į buvusią darbovietę, o anąkart jai grynaisiais už jokias išdirbtas dienas mokėta nebuvo. Tačiau V. Lūžienė teigė apsisprendusi pas šiuos darbdavius negrįžti, nors ir buvo prašoma. „Kodėl turėčiau gelbėti juos, o ne save? Žinoma, jie norėtų viską užglaistyti ir išsisukti, bet nesileisiu kvailinama“, – tvirtino ji.

Atvejis – neeilinis

Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) panašūs darbdavių ir darbuotojų nesutarimai nėra naujiena. Tačiau gargždiškės atvejis – greičiau išimtis iš taisyklės.

VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjas Jonas Gricius išaiškino, kad darbo sutarties sudarymas ir nutraukimas yra tik darbuotojo ir darbdavio susitarimo reikalas. Į atleidimo priežastis institucijos nesikiša, nebent iškyla ginčų. „Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai šis vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis). Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį paminėtu pagrindu, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių“, – akcentavo J. Gricius. Pagal Darbo kodekso nuostatas darbdavys turi pareikalauti darbuotojo raštiškai pasiaiškinti. Tačiau V. Lūžienė tikino negavusi jokio įspėjimo. Greičiausiai mokesčių vengęs arba buhalterijoje nenusimanantis darbdavys pravaikštą įrašė darbuotojai nė nenutuokiant. „Darbuotoja greičiausiai buvo atleista pažeidžiant Darbo kodekso reikalavimus. Jeigu ji nesutinka su atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos ji turi teisę kreiptis į teismą. DK 299 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo“, – aiškino J. Gricius.

Gargždiškei patarta kreiptis į VDI Klaipėdos skyrių, kurio inspektoriai atliks tyrimą. Jei bus konstatuotas neteisėto atleidimo faktas, VDI pateiks išvadas ir teisinius patarimus. Tačiau pravaikštininkės etiketę gargždiškė galės nusimesti tik teisminiu keliu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių