Žygeiviai žengė partizanų kovų ir pergalių keliais
„Šeštadienį mus lydėjo šypsenos, pakili nuotaika. Kiekvieną žygeivį, kertantį finišą, pasitikome maršu ir plojimais. Padėjome tvirtus pagrindus išskirtinių pėsčiųjų žygių tradicijoms Klaipėdos rajone. Pažadame ir toliau puoselėti savo rajono istoriją, kultūrą ir jos paveldą, gamtą. Juk gimtose apylinkėse šitiek daug iškilių asmenybių, net 17 piliakalnių. Užmojų ir idėjų turime jau ketveriems metams. Tikimės, kad kitąmet sulauksime daugiau žygeivių iš Klaipėdos rajono. Idėjas įgyvendinome tik su gausiu būriu pagalbininkų. Nuoširdžiai dėkojame Klaipėdos rajono savivaldybei, „Bangos“ redakcijai, įmonėms „Palva“, „Prekybos namai“, „Gerduva“, „Litimbera“, „Gargždų geležinkelis“, kretingiškiui Virginijui Juškevičiui, kuris savanoriškai žygeiviams išvirė kareiviškos košės“, – „Bangai“ kalbėjo V. Skuodas.
Skiepyti meilę ir pilietinę pareigą Tėvynei – tokiu šūkiu neseniai įsikūrusi veiklių gargždiškių asociacija „Gargždų jungtinės pajėgos“ šeštadienį subūrė gausų būrį žygeivių. Jie aplankė partizanų kovų ir žūties vietas Veiviržėnų, Vėžaičių ir Švėkšnos seniūnijose. Pirmą kartą organizuotas žygis tapo net tarptautinis, mat jame dalyvavo ir šveicaras. Džiugi žinia žygeiviams – šis žygis neabejotinai taps tradicinis, o organizatoriai kasmet žada vis daugiau siurprizų.
Apie 200 dalyvių
Daukšaičius šeštadienį užliejo patriotų banga. Apie 200 Krašto apsaugos savanorių, šaulių, skautų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, pavienių keliautojų iš Daukšaičių, Gargždų, Mažeikių, Panevėžio, Klaipėdos, kitų Lietuvos miestų ir net Šveicarijos aplankė partizanų kovų ir žūties vietas Beinoriškės, Rumbikių, Pakalniškių, Šiaudėnų kaimuose, taip pat Geležinio Vilko būrio skyriaus vado Prano Tarvydo (slapyvardis Sakalas) gimtinėje Šermukšnių kaime. „Klaipėdos rajono savivaldybės narys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialo valdybos narys Česlovas Tarvydas, kurio šeima yra išgyvenusi sovietinio režimo represijas ir partizanų kovose su enkavedistais praradusi artimiausius žmones, buvo kelrodė žvaigždė sudarant žygio maršrutą. Jis aprodė visas rajone esančias partizanų žūties vietas. Mano pareiga perimti jo žinias ir perduoti ateities kartoms. Tad galvoje jau sukasi keturių žygių, skirtų partizanams atminti, žemėlapiai“, – atskleidė vienas iš pagrindinių renginio organizatorių Sausio 13-osios gynėjas gargždiškis Virgilijus Skuodas.
Simboliškai pirmuosius kilometrus žygeivių koloną į istorines rajono vietas palydėjo raitelis Edmundas Mickus, kurio rankose plazdėjo Č. Tarvydo jam perduota ir Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebono kanauninko Jono Paulausko pašventinta Lietuvos trispalvė. Žygį vainikavo žygeivių pagerbimas, atminimo ženklų apdovanojimai.
Istorijos puslapiais
Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadovė Sabina Vinciūnienė pabrėžė žygio istorinę prasmę. Ji priminė, kad Žemaitijos partizanų padėtis skyrėsi nuo kitų Lietuvos sričių: „Žemaitija su Klaipėdos kraštu paskutinė pateko sovietų armijai. Klaipėdos rajone pokariu veikė Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos du būriai – Rambyno (Pilies) būrys ir Geležinio Vilko būrys. Rajono šiaurrytinėje dalyje veikė Kardo rinktinės Vygimanto, Kaributo, Briedžio, Tonio būriai.“
Žygio sustojimo ir tarpiniai punktai buvo tiesiogiai susieti su laisvės kovų istorinėmis vietomis. „Tai buvo išskirtinė patirtis, ypač, kai mano žygio kompanionas buvo karys, kuris detaliai papasakojo apie kiekvieną kampelį, nagingus kraštiečius, žymius lietuvius. Pagarba žygio organizatoriams. Užkelta aukšta kartelė. Maloniai nustebino ir keli bekelės ruožai. O štai žygyje eiti per upės lieptelį teko pirmą kartą. Net nepastebėjau, kaip praskriejo 3,5 valandos. Būtina tęsti šią tradiciją!“ – „Bangai“ įspūdžiais dalijosi Krašto apsaugos Savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 lengvosios pėstininkų kuopos vadas Gintautas Razma.
Jaunimui patriotiškumas nesvetimas
Jaunieji žygeiviai paneigė mitus, kad šiuolaikiniam jaunimui svetimas pilietiškumas ir patriotiškumas. Rikiuotėje stovinčių šaulių, skautų akys spindėjo. „Dėl Lietuvos. O kas, jei ne aš? Tas laisvės nevertas, kas negina jos“, – ryžtingai „Bangos“ korespondentei kalbėjo pūslėtas kojas susitvarstę ir toliau žygiuojantys jaunuoliai. Jų gausa nustebino net žygyje dalyvavusį patyrusį žygeivį šveicarą Oliverį Klerą. „Širdis džiaugiasi matant tokį gausų būrį patriotų. Tai Lietuvos ateitis“, – įsitikinęs užsienietis, kurio svajonė – gyventi mūsų šalyje.
„Žygyje sulaukėme net pačių jauniausių dalyvių. Jie – pilietiškumo pavyzdys. Štai 12 metų daukšaitiškis Klaudijus Šarka savarankiškai užsiregistravo ir be tėvų ar draugų, tik su mokytoju stojo į žygeivių gretas. Už pastangas ir ryžtą antradienį nuvykome į Pašlūžmio mokyklą-daugiafunkcį centrą ir jį apdovanojome atminimo ženklu. Jauniausia žygio dalyvė – 8-metė gargždiškė Ugnė Marcinkutė. Ji žygiuoti leidosi drauge su šeima“, – jaunimu džiaugėsi „Gargždų jungtinės pajėgos“ nariai.
Kaip pastebėjo Kauno policijos vachmistro Jono Andrijausko dukterėčia gargždiškė Irena Barbšienė, kuri Pakalniškių kaime žygeivius supažindino su dėdės biografija, jaunimas įdėmiai klausėsi žuvusių karininkų istorijų.
Aistė NOREIKAITĖ
Dominykos AMBROŽEVIČIŪTĖS ir organizatorių nuotr.
