Žygis žuvusiems Klaipėdos krašto gyventojams pagerbti
1939 metų surašymo duomenimis, Klaipėdos krašto teritorijoje gyveno 153 793 gyventojai. Po 1944-ųjų spalio pradžioje Raudonosios armijos dalinių įnirtingų atakų prieš Trečiąjį Reichą senųjų vietos gyventojų bebuvo likę apie dešimt tūkstančių.
Traukdamiesi į Vakarus beginkliai bėgliai, kurių daugumą sudarė moterys, seniai ir vaikai, masiškai sutraiškyti sovietinių tankų, prievartauti ir negailestingai išžudyti. Rytprūsių gyventojų ir lietuvininkų genocidas tęsėsi ir jau Antrajam pasauliniam karui pasibaigus.
Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“, Lietuvoje veikiančios vokiečių bendruomenės vadovybė ir klaipėdiškis rašytojas prof. Rokas Flic šiomis dienomis išplatino kreipimąsi į karo ir pokario baisumus išgyvenusius savo tėvynainius bei visus neabejingus artimo skausmui ir netektims, ragindami žmones Atminties žygiu pagerbti Klaipėdos krašto gyventojų žūtis.
Spalio 9–16 dienomis visame krašte bus lankomos lietuvininkų ir kitų prieškariu čia gyvenusių žmonių žūties vietos Klaipėdos, Šilutės ir kitų miestų bei miestelių prieigose, prie paminklų, kitose atminties vietose. Čia bus padedamos gėlės, uždegtos atminties žvakelės, skaitomos išžudytų vietos gyventojų pavardės.
Pirmasis paminklinis ansamblis 1941–1947 metais badu mirusių ir nužudytų Rytprūsių gyventojų atminimui 1992 metais visuomeninės bendrijos „Edelveisas“ rūpesčiu buvo atidengtas Pagėgių savivaldybės Mikytų kaime. Tokių paminklinių tragiškos krašto istorijos atminties vietų turėtų rastis ir kitose savivaldybėse.
