Vieni gimnazistai Vilniuje pasinėrė į mokslą, kiti – į istoriją

Jaunieji mokslininkai.

Graži tradicija „Vaivorykštės“ gimnazijoje – rudenį dovanoti patiems gabiausiems, geriausiems, talentingiausiems mokiniams edukacinę kelionę į sostinę. Šiemet tokia išvyka buvo suplanuota spalio 2 dieną.

Jaunieji tyrėjai atliko eksperimentą

Pabūti mokslininku turėjo galimybę 21 Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinys. Jie dalyvavo edukacinėje programoje, kuri vyko Jaunojo tyrėjo laboratorijoje, įsikūrusioje Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre Vilniuje. Nanotechnologijos – tai tarpdisciplininė taikomojo mokslo ir technologijų šaka, tirianti daleles ir daiktus, kurie yra tokie maži, kad nematomi ne tik plika akimi, bet ir pro geriausią optinį mikroskopą. Nanotechnologijos pasitelkiamos kuriant vaistų vartojimo ir diagnostinio vaizdinimo metodus. Šiandien atrodo neįtikėtina, kad kada nors gali būti sukurti maži robotai, galintys pašalinti arba gydyti įvairių ligų pažeistas ląsteles, pristatyti vaistus tiesiogiai į reikalingą organizmo vietą. Manoma, kad per ateinančius 10 metų bus sukurta ir klinikinėse laboratorijose įdiegta nanoskalės dydžių diagnostinė aparatūra, įgalinanti diagnozuoti, tikslingai pernešti vaistus ir padėti stebėti gydymo eigą. Edukacinės programos „Nanovaistų pernaša“ lektorė, LMNSC jaunojo tyrėjo laboratorijos metodininkė Julija Baniukevič pažymėjo, kad tradiciniai vaistai prisijungia prie vėžinių ląstelių. Jie žudo ne tik vėžines ląsteles, bet ir sveikas, o nanobiotechnologijų gydymu nanovaistai nunešami į tą vietą, kur reikia. Nanovaistų gydymas veikia rakto spynos principu, todėl nanovaistų kapsulė prisijungia prie vėžinių ląstelių. Kapsulėje esantys vaistai išleidžiami ir sunaikina piktybines ląsteles, nepadarydami žalos kitoms organizmo ląstelėms.

Edukacinės programos metu mokiniai atliko eksperimentą „Tikslinga vaistų pernaša“, kurio tikslas buvo parodyti, kaip per paprastos chemijos reakcijos pavyzdį yra sukuriama miniatiūrinė vaistų pristatymo sistema ir kaip galima kontroliuoti šioje sistemoje esantį vaistą. Mokiniams ši edukacinė programa labai patiko. Jie ne tik sužinojo apie nanovaistus ir jų pernašą, bet ir išbandė save praktinėje veikloje. „Turėjau galimybę įlįsti į mokslininkų „kailį“ – apsivilkti chalatą, užsidėti apsauginius akinius ir svarbiausia – dirbti su laboratoriniais įrankiais. Pasiskirstę poromis plušome prie mėgintuvėlių ir galiausiai, padedami instruktorės ir biologijos mokytojos Raimondos Kundrotienės, sukūrėme nano kapsules vaistams. Labai smagiai ir prasmingai praleidome laiką“, – dalijosi įspūdžiais trečios gimnazijos klasės mokinė Rugilė Žvirblytė. „Jaunojo tyrėjo laboratorija paliko tikrai gerą įspūdį tiek man, tiek kartu važiavusiems mokiniams. Įdomi užsiėmimo tema, šiuolaikiškai ją pristatanti vadovė ir galimybė ne tik patiems atlikti eksperimentą, bet ir kurti naujus jo atlikimo būdus – užtikrintas geros pažintinės išvykos receptas!“ – džiaugėsi ketvirtos klasės gimnazistas Eidenis Kasperavičius.

Tikėtina, kad galbūt iš pirmo žvilgsnio paprastas eksperimentas ne vieną jaunąjį tyrėją įkvėps ateityje pasirinkti būtent mokslininko tyrėjo kelią. Galbūt ateityje šių mokinių mąstymo, gebėjimo tinkamai taikyti įgytas žinias dėka bus sukurtas ne vienas svarbus išradimas.

Kūrėjams – pažintis su žydų gyvenimu

Kita grupė šaunių ir aktyvių „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinių, lydimų mokytojų Rasos Rusteikienės ir Ilmos Agajan, leidosi į nepaprastai sudėtingą, bet itin reikalingą kelionę pasirinkę edukaciją – netradicinę pamoką „Žydiškas Vilnius“.

Tokį pasirinkimą nulėmė šiais mokslo metais numatyti kūrybiniai darbai. Ant­roje gimnazijos klasėje besimokydami literatūros mokiniai skaito I. Mero romaną „Lygiosios trunka akimirką“ (pirmoje gimnazijos klasėje – to paties autoriaus romaną „Ties gatvės žibintu“, su ketvirtokais gimnazistais giliai analizuojami katastrofų laikotarpio kūriniai, dokumentiniai tekstai). Pasitelkus teatrines priemones literatūrą visuomet smalsu „perkelti“ į sceną. Tad taip gimė mokytojos R. Rusteikienės sumanymas šiais metais kurti spektaklį žydų istorijos tematika. Etikos mokytoja ekspertė ir tolerancijos centro įkūrėja gimnazijoje I. Agajan šia tema taip pat labai domisi ir progai pasitaikius kalba apie tai su mokiniais, kasmet gimnazijoje organizuoja renginius apie holokaustą Lietuvoje. O kur dar istorijos pamokos... Be to, labai svarbu ir tai, kad 2020 metus Seimas paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Tad spektaklį skaudžia Vilniaus žydų istorijos tema (romano „Lygiosios trunka akimirką“ motyvais) gimnazistai kartu su režisiere R. Rusteikiene (scenografijos autorė – teatro mokytoja, režisierė Sigita Litvinienė) Gargždų miesto bendruomenei ketina pristatyti 2020 metų pavasarį.

Lietuvos žydų istorija siekia ankstyvuosius viduramžius. Per amžius vietinių žydų (litvakų) bendruomenė augo. XVII–XVIII a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo Rytų žydų kultūriniu, religiniu ir edukaciniu centru, o Vilnius vadintas „Šiaurės Jeruzale“. Čia įsikūrė daugelis mokyklų ir maldos namų, čia dirbo ir vienas žymiausių visų laikų talmudistas Elijahu Ben Salomon Zalmanas, labiau žinomas kaip Vilniaus Gaonas. Deja, apie 95 procentai Lietuvos žydų žuvo Antrojo pasaulinio karo metu. Vilniuje buvo organizuoti du getai: Didysis ir Mažasis. Masinės žudynės vyko Panerių miške, kuriame šiuo metu yra memorialas.

Būtent getus ir memorialą (prieš rengiantis statyti spektaklį) aplankyti buvo labai svarbu. Mus lydėjo puiki profesionali gidė Justina Petrauskaitė-Meškauskienė, kuri padėjo aplankyti senojo žydų kvartalo kiemelius, išgirsti istorijas apie juose gyvenusius iškilius žmones, pasakojimais patirti holokausto žiaurumą. Gilų, sukrečiantį įspūdį gimnazistams paliko ir apsilankymas Malinoje – žydų slėptuvėje. Vilniuje 1942–1943 metais (iki Didžiojo geto likvidavimo dienos – rugsėjo 23 d.) tokių slaptaviečių būta apie 20–30, vienoje iš jų slėptis galėjo net 40 asmenų grupė. Gimnazistai turėjo galimybę empatiškai pasijusti besislepiančiu žydų tautos žmogumi, bandė „organizuoti“ slėpimosi scenarijų: mąstė apie tai, kaip apie pusantro mėnesio visiškoje tyloje slėptuvėje pasirūpinti maistu, vandeniu, šiluma, elektra, informacija. Sunkiausia buvo „atranka“: kas galės slėptis, o kam vis dėlto teks likti gete iki jo likvidavimo dienos...

Edukacinės kelionės visuomet prasmingos, o kai tokios netradicinės pamokos dar turi ir numatytą rezultatą, belieka tikėti jaunais žmonėmis, jų talentais ir gebėjimais.

Mokytojos Raimonda KUNDROTIENĖ, Rasa RUSTEIKIENĖ, Ilma AGAJAN


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Veikti! Kūrybiškai!

Vakar Gargždų miesto centre…

Plačiau »

Vilija BUTKUVIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar jau pasirūpinote kalėdinėmis dovanomis?