309-oje šaulių kuopoje svarbiausia – pilietiškumas
Kuopos vadas Nerijus VYŠNIAUSKAS akcentuoja: šauliu gali būti kiekvienas
Gargžduose įsikūrusi 309-oji šaulių kuopa vienija tris dešimtis suaugusiųjų ir daugiau nei 50 vaikų. Visi jie dirba Tėvynės labui, ugdo pilietiškumo, patriotizmo, dorybės, disciplinos vertybes. Pasak kuopos vado, šauliu gali tapti kiekvienas, mat svarbiausia – noras.
Paskatino karas Ukrainoje
Metus Lietuvos šaulių sąjungos veikloje dalyvaujantis ir prieš keletą mėnesių į kuopos vadus paaukštintas Nerijus Vyšniauskas pasakojo, kad įstojimo į šaulių gretas priežastis – prasidėjęs karas Ukrainoje. „Aš jau antrą savaitę vienas išvažiavau į Ukrainą, ten susipažinau su savanoriais. Pažiūrėjau jų darbą ir matau, kad jie svarbų vaidmenį atlieka kare. Grįžęs iškart nusprendžiau stoti į šaulius“, – teigė N. Vyšniauskas.
Jis atskleidė, kad tai ir daugelio kitų Lietuvos šaulių sąjungos narių prisijungimo priežastis. Karas turėjo daug įtakos, tad per visą Lietuvą dabar yra apie 14 000 šaulių. „Visi masiškai jungėsi: ar bijodami, ar norėdami turėti bendraminčių užnugarį. Dabar kuopoms yra sunku, nes reikia sukontroliuoti didelį kiekį žmonių, visi yra skirtingi, su savo interesais“, – pasakojo kuopos vadas ir papildė, kad prasidėjus karui Ukrainoje keitėsi ir Lietuvos šaulių sąjungos vizija.
Šiuo metu Gargžduose įsikūrusioje kuopoje yra 30 suaugusių narių ir per 50 jaunųjų šaulių, tiek suaugusiųjų dar nėra buvę. Kaip teigia N. Vyšniauskas, amžiaus cenzo Šaulių sąjungoje nėra – prisijungia net ir 10 metų vaikai, nes kol judi, tol gali dalyvauti, net jei tau ir 90 metų: „Ne visi turi su automatu po miškus lakstyti, yra daugybė misijų: kompiuteris, žvalgyba, informacijos rinkimas.“ Jis pridūrė, kad suaugusieji grupuojami į kinetinius ir nekinetinius šaulius, pastarieji labiau vykdo žvalgybą, ryšius, dirba su informacinėmis technologijomis, kinetiniai šauliai labiau dalyvauja pratybose.
Bendradarbiauja su įstaigomis
Šauliai – itin universalūs, ne tik reprezentuoja savo veiklą įvairiose rajono šventėse, sporto renginiuose, bet ir padeda budėti policijos pareigūnams, ugniagesiams gelbėtojams, pasienio pareigūnams. „Įvairios įstaigos kreipiasi pagalbos, mes pasiruošę padėti, esame savanoriai, tai darome Tėvynės labui“, – akcentavo N. Vyšniauskas ir pridūrė, kad šauliai darbą atlieka puikiai, nes geriausiai pažįsta savo teritoriją.
Paklaustas, kaip pristato savo veiklą civiliams švenčių metu, kuopos vadas pasakojo, kad siekia sudominti žmones. Tai daro parodydami savo ekipuotę, kuri mažai skiriasi nuo Lietuvos kariuomenės. Švenčių metu neša vėliavą, pristato ginklus, vaikams ant veidų piešia maskuotes, parodo, kaip suteikti pirmąją pagalbą. „Susidomėjimas šauliais auga, tą pastebime per šventes, prieina, sako, kad norėtų prisijungti, tačiau išsigąsta fizinio pasirengimo. Dažniausiai žmonės ir klausia, kokio pasirengimo reikia, ką reikia turėti, tai aš sakau, kad noro. Yra daug ir vyresnio amžiaus šaulių, bet mes draugiškai padedam vieni kitiems, jei sunku – kažką panešam, sustojam pailsėti ir dirbam bendro tikslo labui“, – pasakojo kuopos vadas N. Vyšniauskas.
Kuopos bendradarbiauja, vyksta įvairūs suvažiavimai, pratybos, iniciatyvos, pavyzdžiui, šauliai aukoja kraujo kaip donorai.
Svarbu būti aktyviam
Norint tapti Lietuvos šaulių sąjungos nariu, galima kreiptis į kuopos vadą. Užpildoma anketa, reikia pristatyti medicininę pažymą, leidžiančią turėti ginklą, pažymą apie teistumą ir sumokėti nario mokestį. „Per šventę prisiekęs tampi šauliu. Yra baigiamosios šaulio pratybos, kai gauni šaulio pažymėjimą. Šis procesas trunka įvairiai, priklauso nuo žmogaus. O šventę rengia jau rinktinė. Vaikų priesaikos dažniausiai būna po vasaros stovyklos. Jei aktyvūs šauliai, jie gali būti koviniai, komendantiniai, kurie gali su ginklu budėti, dirbti savo darbą“, – tapimo šauliu procesą pristatė kuopos vadas.
Kaip teigia N. Vyšniauskas, jaunieji šauliai mokosi medicinos, koordinačių žemėlapyje, istorijos, disciplinos, jiems kiek mažiau tenka kovinės parengties užsiėmimų. „Šaulių sąjunga yra traktuojama kaip pilietinis pasipriešinimas be ginklo. Bet, kai yra norinčių žmonių, galima ruošti ir kovinius šaulius. Suaugusieji gali prisidėti prie kibernetinių atakų, propagandos mažinimo, kas pastebima socialiniuose tinkluose“, – akcentuoja 309-osios kuopos vadas.
Dabar 309-oji kuopa stengiasi susitikti per mėnesį 3–4 kartus. „Nebūtina savaitgalį bėgti į mišką ir mosikuoti automatu, užtenka susitikti, kad būtų tarpusavio ryšys, apsitarti, kokios naujienos, planai, rinkti duomenų bazę. Pratybas planuojame, kad būtų kiekvieną mėnesį, bet kartais planai keičiasi“, – teigė kuopos vadas.
Kitokia ateities vizija
Neseniai kuopos vadu tapęs N. Vyšniauskas akcentavo, kad siekia, jog jaunieji šauliai dalyvautų veikloje su suaugusiaisiais. Taip pat nori suformuoti 309-osios kuopos įvaizdį, nes daug kas dar neatpažįsta, nesidomi. „Kursime savo internetinę svetainę, atributiką, noriu suvienodinti uniformas, daugiau veiklos šauliams pasiūlyti: šokti su parašiutu, nardyti, fizinio pasirengimo. Kad žmonės negalvotų, jog alkani šąlame miške tik. Kitas mano siekis –struktūrizuoti kuopą labiau į kinetinius ir nekinetinius šaulius, kad kiekvienas žinotų, už ką atsakingas“, – tolimesnius planus pristatė kuopos vadas.
Lietuvos šaulių sąjungos 309-osios kuopos valstybė nefinansuoja, įrangą, aprangas jie turi susipirkti patys, tačiau aktyvūs nariai siekia įsigyti įvairių karinių daiktų. Prie šio tikslo prisideda ir kuopos vado įkurtas paramos fondas „Kuršio aljansas“.
309-osios kuopos vadas taip pat pastebėjo, kad Lietuvos šauliai daug nuveikė šalies istorijai.
Prisijungęs prie Lietuvos šaulių sąjungos žmogus supranta, kas yra disciplina: rikiuotės, žygiavimas, laipsniai. „Yra aukštesnio rango žmogus, kurio turi klausyti. Iš jaunųjų šaulių dažnai būna, kad pagauna entuziazmą ir išeina į kariuomenę, ateitį sieja su ja. Mūsų priesaikoje atsispindi, kad šaulys norėtų dirbti Tėvynės labui, svarbios vertybės“, – pasidžiaugė kuopos vadas.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
