Kviečiu pasivaikščiojimui po gimtąjį miestą

Gargždų miesto bendruomenė tęsia tradiciją paskatinti abiturientus Gargždų gimtadienio šventės proga parašyti laišką miestui, pastebėti įdomiausius istorijos puslapius, nūdienos pasikeitimus, palikti linkėjimą ateičiai.

Mieli mano Gargždai,
kaip laikais, brangus gimtasis krašte? Tikiuosi nevargina sparčiai besiplečianti infrastruktūra bei augantis gyventojų skaičius? Po tokių nuolat vykstančių ekstravagantiškų pokyčių, grįžusi iš tolimo kampelio, kur vėjai bus nunešę, tikiuosi dar atpažinti savąją mylimą gimtinę… Visgi skaičiuoju paskutinius mėnesius čia, vaikystės krašte, tėvų namuose. Bandau spėti su laiku ir dar bent šiek tiek įkvėpti gaivališko, vos pražydusių pievų aromato, pasigrožėti apylinkėmis, palydėti „Gargždų jūroje“ atsispindėjusią saulę, pasidžiaugti sukauptais šiltais, neišdildomais atsiminimais apie gimtąjį kraštą, kurie visada išliks širdyje, nes kad ir kur, kokį naują gyvenimo etapą yra paruošęs likimas, tai tikrai neprilygs mano namams – Gargždams.
Kviečiu pasivaikščiojimui po mūsų brangų miestą, nes juk, prigriebus puodelį kavos, jie visada malonūs. Lietingą rudenį, besisukant spalvotų lapų gūsiams ir pasiėmus atsargon skėtį ar tik pradėjus žydėti dar nekaitrių pavasarinių saulės spindulių nubučiuotiems narcizams, aš renkuosi parko erdvę. Tik įėjusi į miškingą vietovę pasidžiaugiu paukščiais giesmininkais, sutvarkyta jaukia aplinka. Nužingsniuoju iki neseniai pastatytos Mykolo Vaitkaus atminimui skirtos skulptūros. Negaliu nestabtelėti ilgėliau – atsiveria nuostabus vaizdas į slėnį, kuriame taip mėgstama suburti miestelėnus paminėti tradicijomis jau tapusių renginių. Už čia pat sruvenančios Minijos upės ir laukymės – lankytojų taip pamėgtas Kalniškės piliakalnis, nuo kurio mūsų miestelis matosi kaip ant delno.
Na, o po pasivaikščiojimo verta prisiminti, jog Gargždai garsėja viena žinoma skanduote visoje Lietuvoje: „Kas laimės? Kas laimės? – Gargždų „Banga“. Prisijunkime prie „Tigrų ekipos“, visi kartu palaikykime „oranžiašortę“ futbolo komandą. Juk sakoma, jog lietuvių patriotiškumas per sporto varžybas ypač išryškėja, tada pasireiškia ir bendrystė, ir skirtingų tautų bei kartų susivienijimas, o būtent susirinkus palaikyti vietinės komandos, tik dar labiau sustiprėja gargždiškių bendruomeniškas ryšys. Nukreipę žvilgsnį į kitą mūsų miesto pusę pamatysime, kaip sparčiai realizuojasi idėjos ir auga naujas gyvenamasis kvartalas, prekybos centrai ir net daugiafunkcis sporto ir pramogų centras!..
Taip pat verta pasidžiaugti, jog miesto svečius pasitinkame jau atnaujintoje autobusų stotyje, kurioje, tikimės, daugiau atvykstančiųjų nei nusprendusių palikti šį nuostabųjį kampelį. Manau, kurti ateitį mieste, kuriame vyksta nuolat pozityvūs pokyčiai, egzistuoja lengvas susisiekimas, itin palanku, o būtiniausios institucijos – pasiekiamos ranka – yra dar vienas patogios bei vertingos egzistencijos privalumas. Gyventi aplinkoje, kur ramu, saugu ir visada parvykus iš tolimesnio krašto norisi sakyti „namai namučiai“ – gera bei malonu. Branginu, kad galiu būti šio besiplečiančio miesto dalimi, mokytis, tobulėti, kaupiu patirtį, prieš susipažindama su platesniais pasaulio vandenimis.
Visa tai, ką turime čia, mylimuose Gargžduose, – vieningos bendruomenės, kuri nebijo didžiai svajoti ir įgyvendinti savų minčių, prireikus pagalbai telktis, gerbti ir saugoti jau sukurtą ir dar puoselėjamą paveldą, rezultatas. Linkiu 771 metus minimam Gargždų miestui gyvuoti dar ilgai, o jo gyventojams džiaugtis tokia sukaktimi, tad, anot Marijono Mikutavičiaus, pasveikinkim vieni kitus, nes juk tai daryti šitaip lengva!