Susitikimas kraštiečio signataro K. Antanavičiaus atminimui

„Tos atmintinos 1988 m. pavasario dienos kaip gaivus pavasario vėjas išjudino visus. Ir tuos, kurie kaip sraigės kriauklėse slapčia brandino laisvės perlą, ir tuos, kurie nebesitikėjo išvysti šviesos“, – taip apie Sąjūdį yra rašęs mūsų kraštietis, kilęs iš Balsėnų kaimo, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras habil. dr. Kazimieras Antanavičius (1937–1998).
Kovo 11-osios išvakarėse Gargždų krašto muziejuje prisiminimais apie savo tėvo politinę, visuomeninę, mokslinę veiklą dalijosi jo dukra, meno istorikė dr. Rasa Antanavičiūtė. Išaugęs tremtį patyrusioje šeimoje, Nepriklausomybės atkūrimo aušroje savo idėjomis, pasiūlymais, praktine veikla atkaklus, žemaitiško užsispyrimo nestokojęs K. Antanavičius buvo vienas iš profesionaliausiai pasirengusių dirbti įstatymų leidybos srityje. Apskritai jis buvo viena ryškiausių to laikotarpio Lietuvos politikos figūrų, daug prisidėjęs prie demokratijos plėtros. Dar prieš Nepriklausomybės atkūrimą sužinojęs apie lemtingą savo ligą, atlaikęs tris operacijas, K. Antanavičius skubino savo vidinį laikrodį, iš paskutinių jėgų dirbdamas Tėvynės labui. 
K. Antanavičius nuo 1987 m. kūrė ir gynė Lietuvos ekonominio savarankiškumo koncepciją. 1989 m., kaip Sąjūdžio kandidatas, Vilniuje buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu, po metų išrinktas LR Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1992 m. Gargždų rinkimų apygardoje išrinktas LR Seimo nariu. Nuo pat darbo LR Aukščiausiojoje Taryboje pradžios buvo Aukščiausiosios Tarybos Ekonomikos komisijos, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku. Nusivylęs Seimo darbu 1994 m. iš Ekonomikos komiteto pirmininko pareigų atsistatydino. Jo kadencija Seime baigėsi 1996 m. Dirbdamas Aukščiausiojoje Taryboje ir Seime K. Antanavičius parengė per šimtą įstatymų, Seimo nutarimų projektų, Lietuvos ekonomikos atkūrimo ir plėtojimo metmenis.

Vilija BUTKUVIENĖ

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas