Vis tiek be galvos
Kiek įvykių šią savaitę… Tik spėk gaudyti žinias, kurios, deja, viena už kitą prastesnės. Yra toks priežodis – tarsi velnias būtų apsėdęs. Daugeliui žmonių paskelbto oro pavojaus patirtas stresas bent kol kas nuėjo į antrą planą. Šiomis dienomis ant bangos – iš Registrų centro nutekinti duomenys.
Būtų galima nelabai imti į širdį dėl to nutekinimo, nes gi visi norom ar nenorom kybome internetinėje erdvėje dėl įvairių priežasčių, pirmiausia, elektroninės bankininkystės, įvairių ataskaitų teikimo būtinybės, socialinių tinklų naudojimo ir t. t. Tad jei kas nors, kas labai norėtų ir sugebėtų naudotis technologijomis, tai ne taip jau sunkiai apie mus sužinotų ir be Registrų centro duomenų nutekinimo. Tačiau šis gausus nutekinimas yra plati dirva suktybėm šantažui. Sukčiai veikia organizuotai – dalijasi informacija, naudoja bendras duomenų bazes, automatizuotus įrankius ir pažangias technologijas. Iki šiol tokios atakos dažnai būdavo kuriamos remiantis fragmentiška informacija iš socialinių tinklų, ankstesnių duomenų nutekėjimų ar viešai prieinamų šaltinių, bandant iš skirtingų detalių sudėlioti kuo įtikinamesnį žmogaus profilį.
„Tačiau dabar situacija tampa gerokai pavojingesnė – sukčiai gali turėti daugiau tikslių ir tarpusavyje susijusių duomenų. Tai jiems leidžia daug geriau suprasti aukos aplinką, jos turimą turtą, įpročius ir silpnybes. Kuo daugiau informacijos apgavikai turi, tuo įtikinamiau atrodys jų skambučiai, laiškai ar žinutės“, – sako prevencijos ekspertas Mindaugas Kutkaitis.
Aišku, mums atrodo, kad visi kaip dukart du žinome, kaip elgtis, kad nebūtume apgauti. Tačiau, atrodo, nors informacijos labai daug, bet apgautųjų skaičius ne mažėja, priešingai – auga. Sukčiams terpė ir stimulas apgaudinėti dabar yra ypač puikus. Juk dalis žmonių atsiėmė antrosios pensijų pakopos pinigus. Tad, kaip sakydavo vieno bankrutavusio banko komunikatoriai, pinigų yra. Nespauskite įtartinų nuorodų. Niekada netvirtinkite veiksmų, kurių patys nepradėjote. Niekam neatskleiskite savo duomenų. Su niekuo nesidalinkite savo prisijungimo duomenimis, slaptažodžiais, PIN kodais ar „Smart-ID“ bei mobiliojo parašo patvirtinimais. Bankai ir valstybinės institucijos tokių duomenų neprašo.
Gera žinia yra ta, kad šiomis dienomis pranešta, jog Lietuvoje kuriamas Nacionalinis sukčiavimų tyrimų centras, kuris padės nustatyti ir išardyti tokių nusikaltėlių tinklus. „Šiuo metu kuriamas centralizuotas elektroninių sukčiavimų tyrimo centras Lietuvos policijoje su stipriu analitiniu branduoliu Lietuvos kriminalinės policijos biure ir penkiais dideliais tyrimo centrais didžiosiose Lietuvos apskrityse“, – skaitmeninio saugumo forumo spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo policijos generalinis komisaras A. Paulauskas.
Pranešama, kad statistika būtų dar liūdnesnė, jeigu mobiliųjų ryšio operatorių apsaugos sistemos neblokuotų milijoninio skaičiaus telefoninių skambučių bei SMS žinučių su apgaulingomis nuorodomis.
Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus informuoja, kad šiemet sukčiai jau bandė pasisavinti 11 mln. eurų, tačiau esą didžiajai daliai atvejų bankai užkirto tam kelią. Remiantis finansų įstaigų pateiktais duomenimis, per metus užfiksuoti 15 447 sukčiavimo atvejai – 12,8 proc. daugiau nei 2024 m. Sukčių pasikėsinta suma išaugo iki 58,8 mln. eurų, o 2024 m. ji siekė 35 mln. eurų.
600 000 duomenų iš Registrų centro nutekinimo skandalas yra tik aisbergo viršūnėlė. Dabar gali lėkti ar nelėkti vadovų, ministrų galvos, tai nekeičia situacijos esmės. Mat šalies žmonės pasijuto itin nesaugūs ne tik dėl sukčių, bet ir dėl to, kad valstybės institucijos, kurios privalo garantuoti asmens duomenų konfidencialumą, matyt, jau ne vienerius metus „tekina“ pasroviui milijonus eurų, skirtų elektroniniam patikimumui užtikrinti. Dabar daug isterijos visuomenėje, valdžios pasižadėjimų viską sutvarkyti, opozicijos kritikos, manipuliavimo žmonių nepasitenkinimu, o rezultatas viso to yra apgailėtinas: atrodo, kad ne vienerius metus mūsų šalyje yra kaip toje patarlėje: devynios auklės, o vaikas vis tiek be galvos.
