Savaitės pozityvas
Ši savaitė permaininga ne tik orų prognozėmis ir įprastomis Vilniaus bokštuose politinėmis batalijomis, kurios nenumaldomai liejasi iš televizijos ekranų, feisbuko paskyrų. Tačiau Klaipėdos rajone priešingai – šiomis dienomis tarp negatyvių naujienų ir nemažai įdomių žinių, susijusių su geromis permainomis.
Savaitė prasidėjo J. Lankučio viešosios bibliotekos Vėžaičių filialo įkurtuvėmis naujoje vietoje. Pirmadienį „Bangos“ skaitytojas, tokią informaciją pamatęs feisbuke, sunerimęs parašė mums žinutę. „Gal aš ko nežinau, juk biblioteka Vėžaičiuose buvo, tai kokios čia įkurtuvės?“ – mintimis dalijosi žmogus. Nuraminome, kad tikrai buvo, bet naujiena yra tai, kad biblioteka persikėlė į erdvesnes patalpas pačiame miestelio centre. Anksčiau ji glaudėsi Vėžaičių kultūros centre. Tačiau pastaraisiais metais Kultūros centras plečia savo veiklas, tad stinga patalpų repeticijoms, edukacijoms. Savo veiklas plečia ir biblioteka. Tad viename pastate dviem įstaigoms jau buvo per ankšta. Betgi tame ir slypi geroji žinia: girdime, kad kažkur Lietuvoje kultūros įstaigos uždaromos, o mes jas plečiame, modernizuojame. Ir, atrodo, kad tai bus ne paskutinės bibliotekos įkurtuvės šiais metais mūsų rajone. Galbūt naujas filialas dar bus įsteigtas ir Purmaliuose.
Antradienį Gargžduose surengta konferencija „Nuo vietos istorijų iki tarptautinių maršrutų – 25 turizmo metai“. Visą dieną vykęs renginys subūrė turizmo, kultūros, savivaldos, verslo ir kitų sričių atstovus aptarti turizmo ateities kryptis, pasidalinti patirtimis ir pažvelgti į per ketvirtį amžiaus Turizmo informacijos centro nueitą kelią. Konferencijos metu buvo aptartos turizmo plėtros tendencijos, regioninio bendradarbiavimo svarba, kultūros kelių kūrimo galimybės, turizmo klasterių vystymas ir kitos temos. Klaipėdos rajono TIC duomenimis, per metus Klaipėdos rajoną aplanko per 1 milijoną turistų, populiariausia yra Olando Kepurės teritorija Pajūrio regioniniame parke. TIC direktorė D. Buivydienė akcentuoja, kad turistų skaičius yra nustatomas pagal specialias metodikas ir atitinkamose vietose pastatytus skaičiuotuvus. Tad kai kur jų nėra galimybės pastatyti, todėl galima daryti prielaidą, kad turistų apsilanko kur kas daugiau. Tai irgi geros žinios, nes turizmas skatina verslus, kuria naujas darbo vietas.
Trečiadienį Gargždų VVG informacinio renginio metu vietos veiklos grupė pristatė planuojamą Gargždų miesto 2024–2028 m. vietos plėtros strategijos pakeitimą: ji papildoma nauju veiksmu civilinės saugos srityje „Gyventojų civilinės saugos švietimo veiklų įgyvendinimas“. Šis keitimas inicijuotas vadovaujantis Vidaus reikalų ministerijos nustatytais reikalavimais, siekiant stiprinti gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms bei didinti bendruomenių atsparumą galimoms grėsmėms. Planuojama, kad naujuoju VPS veiksmu bus sudarytos galimybės finansuoti civilinės saugos edukacijas, praktinius mokymus ir simuliacijas, pirmosios pagalbos ir pasirengimo krizėms veiklas, bendruomenių atsparumo stiprinimo iniciatyvas. Civilinės saugos kryptis yra šiandienos aktualija, tad toks strategijos papildymas irgi yra akivaizdi nauda visuomenei.
Ketvirtadienį Drevernoje po remonto atidarytas Jokšų tiltas. Į atidarymo ceremoniją Savivaldybė pakvietė visuomenę, rangovus, Turizmo tarybą, Kultūros paveldo departamento, žiniasklaidos atstovus bei kitus, prisidėjusius prie projekto įgyvendinimo, tapti šio istoriškai reikšmingo kultūros paveldo objekto naujos pradžios liudininkais. Įgyvendinant šį projektą, ypatingas dėmesys buvo skiriamas autentiškumui: išsaugotos visos unikalios tilto architektūrinės ir inžinerinės vertingosios savybės. Bendros investicijos į šį kultūros paveldo objektą, kartu su Kultūros ministerijos prisidėjimu – 118 tūkst. eurų, siekia beveik 1,2 mln. eurų.
Penktadienį Klaipėdoje naujai statomame Kruizinių laivų terminale surengta iškilminga kapsulės įkasimo ceremonija, į kurią pakviesti ir mūsų rajono Savivaldybės atstovai, vietos žiniasklaida, nes naujasis terminalas reiškia naujas galimybes ir mūsų rajonui. Prognozuojama, kad, pradėjus veikti naujajam terminalui, 2030 m. Klaipėdoje papildomai bus galima švartuoti apie 60 laivų. Skaičiuojama, kad tai uostamiesčio verslui, tiesiogiai susijusiam su kruizine laivyba, generuos apie 3,6 mln. eurų pajamų per metus.
Tikriausiai per daug gerų žinių šią savaitę mūsų rajone? Geros žinios ne taip greitai sklinda kaip blogos, tad linkint pavasariškai gero savaitgalio norėjosi į jas dar kartą atkreipti dėmesį.
