Pirmokų priėmimas – tarsi dėlionė
Gargždų „Minjos“ progimnazijos ir „Kranto“ pagrindinės mokyklos duris rugsėjo 1-ąją pravers apie 240 pradinukų. Pirmokų skirstymas į mokyklas ir klases kelia nemažai klaustukų rūpestingiems tėvams.
Siekia išsiaiškinti taisykles
Į „Bangą“ kreipėsi būsimo pirmokėlio mama, kurią ne juokais supykdė priėmimo į „Minijos“ progimnazijos pradines klases tvarka. „Priėmimas prasidėjo nuo sausio 4 d. Siekdama sūnų užrašyti pas norimą mokytoją, laikiausi visų numatytų taisyklių. Jau nuo ankstyvo ryto stovėjau „gyvoje“ eilėje. Buvau pirmajame 20-uke. Pateikusi prašymą, nekantriai laukiau, kuomet paaiškės klasių suskirstymai. Rezultatų nuskubėjau pasiteirauti pas už klasių komplektavimą atsakingą direktoriaus pavaduotoją ugdymui Daivą Bušeckienę. Ji informavo, kad sūnus pakliuvo visiškai pas kitą mokytoją negu buvau nurodžiusi prašyme. Pavaduotoja susierzino ir pareiškė, kad dauguma vaikų pageidavo mokytis pas šią mokytoją, tad visiems galimybių patekti į jos klasę tiesiog nėra. Pasiteiravus, kokia tvarka buvo skirstomi vaikai, man buvo atšauta, kad į jokius pageidavimus niekas neatsižvelgė ir skirstė atsitiktine tvarka: berniukas, mergaitė“, – pasakojo redakcijai pasipiktinusi mama. Anot jos, direktoriaus pavaduotoja ugdymui kalbėjo itin emocionaliai ir neneigė, kad kai kuriems žmonėms buvo suteiktos privilegijos. „Gydytojai prie gydytojų kabinetų irgi nelaukia. Kur norite, ten kreipkitės, jeigu nepatinka – eikite į „Kranto“ mokyklą“, – citavo pirmoko mama.
„Stengiesi elgtis pagal taisykles, o iš tavęs tik išsijuokiama. Kam skelbiama kažkokia tvarka, jei į ją vis tiek neatsižvelgiama. Kitos mamos dar patarė eiti su lauknešėliu, gi kitaip patekti esą nėra prošvaisčių. Tačiau nusprendžiau pažiūrėti ar žmonės piktnaudžiauja esama padėtimi. Visi žino, visi šneka, tačiau nieks nieko nedaro. Nejaugi čia privati įstaiga, kur taisyklės negalioja? Aš tik noriu išsiaiškinti, kokia yra tikroji priėmimo tvarka. Galbūt būsimų pirmokų tėvams bent jau bus aišku. Esu viena iš daugelio, kam kyla šis klausimas“, – aiškino gargždiškė.
Mokytojo pasirinkimas – tik pageidavimas
Anot Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo Algirdo Petravičiaus, joks teisės aktas nesuteikia tėvams galimybės rinktis norimą mokytoją, o mokyklos atstovams – teikti vienokias ar kitokias privilegijas pirmokų tėvams. Jei į mokyklą pagal pradinio ugdymo programą jau priimti visi jos aptarnavimo teritorijoje gyvenantys ir norintys tą mokyklą lankyti mokiniai, o į likusias vietas yra daugiau registruotų prašymų, negu mokykla gali priimti, pirmiausia priimami specialiųjų poreikių vaikai, našlaičiai ar turintys globėjus, neįgalių tėvų vaikai, taip pat mokiniai, kurių broliai ar seserys prašymo pateikimo metu jau mokosi toje mokykloje. Joks įstatymas nereglamentuoja galimybės rinktis mokytoją. Švietimo įstaigos stengiasi atsižvelgti į tėvų pageidavimus, tačiau tai nereiškia, kad jie visuomet patenkinami. Būna atvejų, kuomet pas vieną pedagogą norinčiųjų mokytis atsiranda triskart daugiau nei klasėje gali būti vaikų. Nereikia pamiršti ir to, kad klasėje negali būti vieni berniukai ar mergaitės. Formuojant grupes, mokyklų atstovai stengiasi skirstyti vaikus tolygiai. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant tiek į vaikų psichologiją, tiek į ugdymo procesus. Visuomet stengiamasi atsižvelgti tiek į poreikius, tiek į galimybes“, – tikino Švietimo skyriaus vedėjas.
Prašymai – atsitiktine tvarka
„Bangai“ susisiekus su „Minijos“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir pasiteiravus, kaip vyko priėmimas, ši tikino, kad pasipiktinusių tėvų tik vienetai. „Sausio 4 dieną būsimų pirmokų tėvai buvo informuoti, kad rašydami prašymus gali nurodyti, pas kurią mokytoją pageidautų leisti savo atžalą. Ne kartą akcentavau, kad į prašymus bus atsižvelgta tik esant galimybei. Be to, tėveliai patys susigalvojo „gyvos“ eilės sistemą. Vaikų nepažįstu. Man visos pavardės vienodos. Prašymus dėliojau atsitiktine tvarka. Komplektuojant klases aš gi nežiūrėjau 1-a ar 101-a eilėje stovėjo pareiškėja. Eilės už durų yra niekinės. Sudarant klases stengiausi tolygiai paskirstyti berniukus ir mergaites. Taip pat reikėjo atsižvelgti ir į specialiųjų poreikių vaikus. Turime 144 pirmokus. Prioritetų daug, pageidavimų dar daugiau – o viskas mano vienos rankose. Lengva tikrai nėra, tačiau nesu nei aprėkusi, nei išvariusi nė vieno tėvo. Galbūt emocingai kalbėjau norėdama tiesiog išaiškinti“, – tikino direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
Pasirodo, kad skirstant klases suveikė ir žmogiškasis faktorius. „Buvo tėvelių, kurie tikrai labai prašė skirti jų vaikus drauge ar su geriausiais draugais, ar su giminaičiais į vieną klasę. Kiek įmanoma – atsižvelgėme. Pripažįstu, kad „Minijos“ progimnazijos mokytojų vaikai buvo priimti į tas klases, į kurias buvo pageidauta“, – dėstė D. Bušeckienė.
Koją kiša deklaracija
Pasak Švietimo skyriaus vedėjo, priėmimo sistemos centralizavimas neišspręstų kylančių konfliktų dėl mokytojo pasirinkimo. Anot jo, tėveliams svarbu suvokti, kad Gargždų mieste su būsimais pirmokėliais dirbs kompetentingi pedagogai. „Galiu garantuoti, kad į mokyklas tėvai savo atžalas galės išleisti ramia širdimi. Juos ugdys Švietimo skyriaus reikalavimus atitinkantys pradinio ugdymo pedagogai, sėkmingai dirbantys ne vienerius metus. O jei kyla klausimų, galutinė stotelė turėtų būti mokyklos vadovas. Jei jo atsakymas netenkina – mielai lauksime Švietimo skyriuje“, – sakė A. Petravičius.
Kaip pastebi Švietimo skyriaus vyriausioji specalistė Irena Barbšienė, švietimo sistemoje skaidrumui įtaką daro ir patys tėveliai, galimai sukčiaudami pateikiant gyvenamosios vietos deklaraciją. „Pagal Gargždų mieste esančių darželių sąrašus ir ten pateikiamas gyvenamąsias vietas į 1-ąją klasę „Kranto“ mokykloje turėjo žengti 101, o „Minijos“ progimnazijoje – 98 mokiniai. Sąžiningai skaičiavome kiekvieną vaiką. Planavome 10 pirmokų klasių: po 5 abiejose mokyklose. Tačiau tėvams pateikus prašymus pagal gyvenamosios vietos deklaciją, situacija keitėsi. Pretenduojančių mokytis „Minijos“ progimnazijoje skaičius buvo ženkliai didesnis. Tad joje sukomplektuotos 5 klasės po 29 mokinius, o „Kranto“ pagrindinėje – 4 klasės. Tėvai galimai perregistravo savo gyvenamąją vietą siekdami papulti į „Miniją“, – sąrašus rodydama kalbėjo I. Barbšienė.
